Pagaliau pasijutau tikra moterimi, kuri traukia praeivių žvilgsnius, priverčia kolegas stabtelti ties mano darbo stalu, o klientus kviesti puodeliui kavos. Kaip aš to buvau pasiilgusi.
Žinoma, gali atsirasti sakančių, kad į kitų vyrų signalus nereikėtų reaguoti, kadangi esu ištekėjusi, bet aš manau, jei nesuteiki tiems signalams progos išaugti į kažką daugiau, tai žiedas ant rankos tikrai nemaišys "pasitikrinti vertę" kitų vyrų akimis :D
Sėdėdama namie su vaiku net pamiršau, kaip gera būti moterimi, pastebimai, vertinamai...Pasirodo, kitų vyrų dėmesys tikrai gali pakelti pasitikėjimą savimi. Dabar aš jaučiuosi kaip mažas žvėrelis, paleistas į laisvę, išlaisvinta nuo keturių sienų. :D
Atsirado noras puoštis, būti visada pasitempusiai, šypsotis ir mėgautis gyvenimu, ir tuo, kad esu moteris. Norisi žydėti kaip pavasarinei gėlytei ;)
Lina
Ar ir jūs panašiai pasijutote grįžusios į darbą?
tai Pedro vėl nebedirba? Tikėkimės, jog scenarijus pakryps į gerąją pusę😀 oi, kaip laukiam tęsinio😀
labai saunu, kad vyras padeda priziureti vaikucius 👍 del puosimosi namuose, tai budavau nesuprasta jei pasidazydavau ar graziau apsivilkdavau. 😀
Niekas ir nesako, kad namie nera veiklos, ar sedincios namie yra prastesne uz dirbancias. Tiesiog as aprasiau tai, kaip jauciuosi isejusi i darba 😀 Linusia tikrai taip serialas tesiasi ir su nekokiom pasekmem 😃
nu tada jau čia kita problema, tai man kaip tik ik būtų dar sunkiau eiti į darbą ir laikyti 4 namų kampus 😀
as tai net nzn, kartais ir man stoga rauna sedint tarp keturiu sienu, juk jau 2metai kaip nedirbu ir db susilaukem 2 vaikucio, tad "atostogos" tesis dar tiek pat😉 bet kazkaip man visai smagu sedet namuose, nes esu pati sau seimininke, pati suplanuoju kas ir kaip, o jeigu norisi kur iseit, tai visuomet taip ir darau, kai turejom tik dukryte, neretai palikdavau ja su vyru, o pati eidavau prasiblaskyt, lb daznai palikdavom ja mociutei ir iseidavom kartu su vyru, db kai turim suneli ir as ji maitinu, tai kai noriu iseit, vyras priziuri dukryte, o as su suneliu iseinu😉 nematau tame problemos, o del pasipuosimo ir visa kt, tai as ir namuose noriu graziai atrodyt, apsivelku kokia suknele, pasidazau ir pan, juk ir pries vyra norisi pasirodyt kai jis is darbo pareina😉 nzn man niekad nekildavo tokiu minciu, kad isejus i darba, "atgausiu" laisve, kaip tik bus zymiai maziau laiko sau ir seimai😉
serialas tęsiasi😀 😃
dikuza nepykstu, gal ne taip issireiskiau, tiesiog kai uz visus viska turi daryti pati viena, o tavo zmogus tik guli ant sofkes, tai ir vaiko auginimas nusispalvina juodomis spalvomis 😉
Labai žemiški tavo jausmai ir norai 😀 👍 Aš dar tik pradėjau dirbti, bet, tikiuosi, greitai įsivažiuosiu 😀 Ir aš irgi noriu žydėti kaip gėlė 😃
Sekmes!!!!
Nu tu nesupyk, bet iš tavo komentaro, atrodo, kad vaiko auginimas tau didžiausia kančia buvo....mišinukai, puodai.. 🤓| aišku visas užknisa ta rutina, bet kad taip žiauriai tai nemanau..........
linkiu kuo greiciau gauti darbuka ir vel sugrizti i vezias 😉
linusia, suprantu tave, man irgi rove stoga. savaitgaliais net apie darba mastau. Taip kartais gera ten buna: pasineri i ataskaitas ir nebera laiko galvoti apie misinukus, puodus, lekstes ir t. t. tiesiog megaujuosi istrukusi i laisve. Gal as darboholike, bet tie du metai kol sedejau namuose daug ka dave pacios saves vertinime. jauciausi tikra namu seiminke, o dabar dirbanti namu seimininke. 😉
aciu krisliuk uz palaikyma.
Lina, šaunuolė.. džiaugiuosi už tave..tik pirmyn 😉 👍 🌷
o taip, labai noriu i darba, bet daugiau del kitokiu priezasciu . kadangi pries suzinodama, kad laukiuosi, tapau bedarbe, ir negaunu dekretiniu pinigeliu, mano saviverte del to labai krenta. niekada nemegau buti kieno nors islaikoma, o cia kaip tycia turi vyras islaikyti nuo iki. laukiu to meto, kada vel gausiu savo alga
šaunu, jog pagaliau ištrūkai iš tos rutinos. oooo kaip ir aš norėčiau, nes jau tos keturios sienos "rauna stogą"☹