"Iššūkiai mamai" pirmos užduoties įgyvendinimą vertinu septynetu

Užduotis:  Įvairiose situacijose (ypač probleminėse) bandyti atspindėti vaiko jausmus, parodyti, jog suprantate, kaip jis jaučiasi   

 Padėjo priminimas, kad  pagrindiniai jausmai – baimė, pyktis, sielvartas, džiaugsmas, nuostaba, pasibjaurėjimas, susidomėjimas ir akcentavimas, kad būname laimingi, susijaudinę, meilūs, didžiuojamės savimi ar kitais, taip pat būname nuliūdę, irzlūs, neramūs, nesaugūs, įtūžę, sutrikę, išsigandę, susigėdę, pažeminti, nusivylę, kalti.  

Tad pirmosios projekto dienos rytas praeina standartiškai: rengiamės iš vakaro pasiruoštais drabužėliais, valgome iš vakaro aptartą pusryčių asortimentą ir lekiame į darželį, po darželio turime vos ne valandą bendravimo ir  seka pamokėlės. Iki tol lyg viskas seka sava linkme, net išdrįsčiau teigti,kad – puikiai.

Bet visas „grožis“ prasideda po pamokėlių.

Iki tol stengiausi  visada rodyti teigiamus jausmus: džiaugiausi vaiko piešiniu darželyje, bandžiau suprasti pamokėlėse gautu prizeliu-švilpyne. ..Na, nepykit mamytės, bet man pastaroji dalis tikrai nepavyko.  Na, kaip aš galiu  džiaugtis priešnaktiniu švilpavimu? Sakysite  galima dieną? Taip, jei nedirbčiau ir jei vaikas po darželio nelankytų pamokėlių.

 Tad atsirado pas mane pyktis, aš pasakiau vaikui,kad esu labai pavargusi ir neketinu klausytis  naktinio muzikavimo bei  vaikui  pasiūliau švilpynę pasidėti ir ja  pasidžiaugti per išeigines.

Bandžiau pasinaudoti  projekto patariu ir atpyškinau:

„Suprantu, tu labai nusivylei, kad aš tau neleidau tiek ilgai  naudotis švilpyne, bet ja aš tau leisiu  naudotis per išeigines lauke tiek, kiek norėsi, nes kambaryje ji kelia didelį triukšmą ir jis mane vargina“

Vaikas į mane pasižiūrėjo ir paklausė . Lyg ši dalis ir įveikta be didelių pastangų.

Prieš miegą prasideda  drabužėlių ruoša į darželį. Standartiškai pats vaikas nusprendžia kuo jam teks rengtis, aš beveik  nesikišu. Užmiega man beskaitant pasaką.

Antroji projekto diena   buvo audringesnė. Rytas ir diena prabėga standartiškai, bet va vakaras – piktas. Vaiko nenuvarau miegoti,  man beprieštaraujant primena,kad rytoj išeiginės ir kad galės ilgiau pamiegoti. Tuomet aš „metu savo kortą“, kad  jei ji man trugdys miegoti, aš būsiu pavargusi ir niekur negalėsu su ja važiuoti. Suveikia.

Trečiosios dienos pusdienis pralėkia darbingai: vaikas  padeda tvarkytis, palieja savo braškę, baziliką ir pomidoriukus, būna pakankamai drausminga ir laiminga. Popietę sulaukiame svečių. Vaikas sulaukia  išsvajotojo  violetinio poniuko. Su svečiais vykstame į pažintinę mini kelionę.

Ketvirtoji dienelė pralėkia „ant ratų“, tad netenka „kovoti“. Vaikas vakare būna pavargęs, bet laimingas: tetai dovanų nupiešia piešinius, padaro kavos, net sutepa vafliukus.

Apie penktąją diena taip puikiai atsiliepti negaliu. Vakare paprašau išjungti televizorių ir eiti  plauti dantis. Prasideda  isterijos, kai nesilaukusi kada išjungs pati, tenka man išjungti. Tuomet pasinaudoju  psichologės patarimu :

 „Matau, kad tu pyksti, jog aš išjungiau televizorių, ir tu turi teisę pykti, tačiau, žinai, kad dabar atėjo laikas valytis dantis ir eiti miegelio“  mano žodžiai  neatrodė, kad vaiką sušildytų....visai negirdėjo manęs.. tik kai pasakiau,kad labai pavargau nuo visko ir gal negalėsiu jos nuvežti į pamokėles, ją pabudino iš baisaus liūdesio  ...

Šeštoji  diena ir vakaras praėjo be didesnių  nesusipratimų ir nusivylimų. Pati vakare pažiūrėjo  vieną filmuką, išsivalė  nieko neraginama dantukus, nusiprausė veiduką ir rankytes, išsirinko rytojui aprangėlę,  paskaitė man vieną pasaką, o man beskaitant - užmigo, aš gal tik trečdalį spėjau perskaityti.

Septintoji prabėgo,kaip „sviestu patepta“, nes savaitgalyje mūsų laukė keramikos užsiėmimas, tai vaikas stengėsi,kad mama būtų ne pikta, tvarkėsi pati, kad mama betvarkant nepavargtų, ėjo laiku miegoti, kad mamai netrugdytų miegoti. Tad buvo auksas, o ne vaikas.

Tad reziumė,  kad su šia užduotim susidorojau dešimtbalėje sistemoje – septynetui. Dar liko daug spragų, bet jos tikrai negali būti įveiktos per savaitę.

Šie patarimai man nebuvo naujiena, bet vis save teisindavau,kad neturiu laiko, kad esu pavargusi, kad...

Ačiū projektui, kuris privertė mane  tai bandyti pritaikyti realybėje, atrasti laiko, noro...