Pamenu, lygiai prieš metus svarsčiau, ar reiktų susidaryti sąrašą „Ką turiu suspėti iki 30-ies”. Nesusidariau. Pagalvojau, kad jis bus pakankamai banalus. O tuos savaime suprantamus dalykus ir šiaip stengiuosi įgyvendinti.
O apskritai sąrašų ir nemėgstu (išskyrus pirkinių ir savaitės valgiaraštį). Gaila, kad tikrai ne visus dalykus iš to mintino sąrašo įgyvendinau. Bet, sakykim, kad laiko dar turiu.
Tiksliai nežinau, ar reiškia man ką nors tas apvalus skaičius. Į depresiją pavadinimu „senstu, o gyvenimas bėga pro šalį“ kol kas nepasinėriau. Visgi prieš šį „garbingą“ jubiliejų šiokių tokių naujų egzistencinių minčių į galvą atėjo. Ne pačią menkiausią įtaką tam padarė ir a.a. V.Šapranausko mirtis.
Prioritetai tame sąraše (dabar jau pervadintame „Ką turiu suspėti iki n metų”) reikšmingai persidėliojo. Ir tokie „svarbūs“ kaip “padaryti karjerą“ arba „vėl sverti 52” - atsidūrė kažkur paraštėje.
Vis bandau mintyse suformuluoti tą pirmajį, svarbiausiąjį, viską apimantį punktą. Juo kol kas mano sąrašas ir apsiribos. Norėčiau turėti dovaną kalbėti prasmingai, originaliai ir kartu paprastai...Deja, nieko tokio ypatingo negaliu pasakyti apie tai, apie ką mąstė koks milijardas iki manęs. Todėl, vėlgi, skambės banaliai, bet tas punktas būtų:
1.Pasistengti gyventi taip, kad kada nors būtų lengva numirti.
Variantas „gyventi taip blogai, kad mirti norėtųsi“ man nepatinka (tikriausiai nepatinka niekam, bet kodėl kai kam taip atsitinka?). Atvirkščiai – noriu gyventi taip, kad jausčiausi savo padariusi, kad kada nors galėčiau ramiai laukti mirties. Paprastai kalbant, toliau norisi gyventi „daugmaž teisingai“. Ne tobulai, nes perfekcionizmas man svetimas.
Ir „teisingai“ ne pagal primestus standartus, o pagal mano asmeninį supratimą (kuriam tie standartai padarė tikrai nemažą, tačiau ne absoliučią įtaką). Prioritetinės kryptys nuspėjamos: šeima (plačiąja prasme) ir asmeninis tobulėjimas (plačiąja prasme). Dar kažkur mintyse sukasi „savęs įprasminimas“, tik kol kas nežinau, ką man tai reiškia. Todėl paliksime ateičiai. Sąrašo papildymui…
ŽINAU, 30-ies kalbėti apie mirtį dar ankstoka, bet visiems kažkada prisieina apie tai susimąstyti. Man prisiėjo dabar.
O jūs ar susimąstote egzistenciniais klausimais? Kokį gyvenimą norėtumėte nugyventi?
Justina
dekoju uz sveikinimus ir grazius zodzius 😀
Linkiu mums visoms atrasti savo gyvenimo dziaugsmus 😀
sveikinimai tokio grazaus gimtadienio proga, juk gimtadieniai tai tik mazos gyvenimo stoteles kuriose gali pasimatuoti ugi ir pasisverti sirdi ar sie nepaaugo 😉
o egzistenciniai klausimai man nesvetimi nuo 16 metu, kai pati savo jegomis, nezinau kokiomis lipau is tokios pacios depresines duobes, is kurios kiti neislipa.. nesakau kad nebuvo suklupimu ir labai pavojingu, bet islipau ir tas laikotarpis man yra kaip pavyzdys, kaip nenoriu kad butu, man pavyzdys, kokia as moku buti stipri, o dabar turiu ir del ko buti stipri...p[asikeite atsakomybes ribos. O egzistencniai klausimai, mazesni ar didenis jie lydi kiekviena diena 😀 turbut tik klausimais, zmones ir atranda atsakymus gyventi 😀
Pirmiausia sveikinimai 30-mečio proga 🌷
Labai patiko tavo mintys 😀
Keista, bet ir aš būtent po 30-mečio pradėjau labai dažnai susimąstyti egzistenciniais klausimais, nesinori čia dabar įvardyti kokiais, bet taip yra... tai, matyt, savaime atėjo su atsakomybe ne tik už save, bet ir už savo šeimą, vaikus 😉