Naujagimiai paprastai sveria apie 3-4 kilogramus, o jei nėštumo metų jų prisikaupė arti 20 kg ar dar daugiau, teks gerokai paplušėti, kol kūnas įgaus buvusias apimtis.
Dieta ir žindymas
Jei paklaustume, kaip atsikratyti papildomų kilogramų po gimdymo, turbūt, ne viena iš jūsų atsakytumėte – „Dietų pagalba“. Kad ir kaip norėtųsi tą daryti po gimdymo, neskubėkite. Dietų laikytis iš karto po gimdymo nerekomenduojama nei žindančioms, nei nežindančioms mamoms.
Mamos pieno sudėtis priklauso nuo to, ką jūs valgote, todėl pirmiausia svarbiausia – užtikrinti, kad per pieną kūdikis gautų visų reikalingų naudingųjų medžiagų. Jeigu kūdikio nežindote, arba baigėte tai daryti, palūkėkite keletą mėnesių ir kreipkitės į dietologą, kuris patars, kaip jums racionaliausia maitintis.
Žindyti – nereiškia valgyti už du
Nėštumo metu nereikia valgyti už du. Reikia valgyti visavertį ir sveiką maistą. Ta pati taisyklė galioja ir žindančiai mamytei – valgyti už du tikrai nebūtina. Geriausia valgyti dažnai ir po truputį, taip pat- prisilaikant dienotvarkės. Vienas iš didžiausių papildomų kilogramų draugų ir jaunų mamų priešų – persivalgymas.
Paprastai mamos, auginančios namuos enaujagimį ar kūdikį, turi labai daug rūpesčių, ir kad nevalgiusios prisimena vakare, grįžus vyrui iš darbo. Valgant vieną kartą per dieną arba nereguliaria persivalgyti nesunku.
Ko dėti į lėkštę, o ko – ne?
Žindančiai mamytei reikia vengti riebių bei aštrių patiekalų, saldumynų, rūkyto, kepto maisto bei gazuotų gėrimų. Vietoj dešros rinkitės liesos mėsos gabalėlį, vietoj pyragėlio – lieso jogurto ar varškės indelį. Turbūt, girdėtas, bet visada naudingas patarimas yra neskaityti, nežiūrėti TV ir nedirbti su kompiuteriu valgant. Kad ir kaip sunkiai plušote, virdama košelę kūdikiui, neturite jos pabaigti, jei mažylis visos nesuvalgė. Netapkite konteineriu.
Lieknėjimo piliulės
Maitinant kūdikį pienu, nerekomenduojama vartoti jokių svorio mažinančių preparatų. Visos mamos vartojamos medžiagos per pieną patenka į kūdikį. Lieknėjimo preparatai neretai būna pagaminti iš egzotiškų augalinių preparatų, kurių poveikis apskritai organizmui neaiškus. Tas pats pasakytina ir apie „lieknėjimo arbatas“.
