Visada galima svajoti ir sakyti, kad svajonės neįgyvendinamos. Netiesa… Jas būtina įgyvendinti, ką mes ir padarėme. Svajojom, kūrėme planus ir išvykome į saulėtąją, žydinčą ir kalnuotąją Madeirą. Patekom tartum į verčiamos knygos puslapius. Kur kiekviename lape vis kitoks kvapą gniaužiantis paveikslėlis.
Žodžių dažnai pritrūkdavome pamatę vis naujus atsiveriančias vaizdus.
Madeira sala Atlanto vandenyne, priklausanti Portugalijai. Tai povandeninio ugnikalnio viršūnė, iškilusi virš vandenyno lygio. Tai ir paaiškina jos nepaprastai kalnuotą ir uolėtą reljefą. Neįtikėtinai atrodo namai prisišlieję prie uolų ar kabantys ant skardžių.
Vingiuojantys keliai kartais neria į patį kalną, suformuotas tuneliais. Ir vėl stebimės kaip tokius iškasti ir sutvirtinti…
Keri ir neaprėpiamas vandenyno mėlis su į uolas dūžtančiomis bangomis.
Neina priprasti kad kai kurios gėlės neprižiūrimos auga bet kur, uolose, pakelėse, tartum piktžolės.
Net pasivaikščioti debesyse čia tampa įmanoma.
?
Gerų įspūdžių ?️?♂️Taip, taip, jei labai nori ir sieki, svajonės materializuojasi.