Jau turbūt niekas nebesistebi, kai išgirsta, jog tėvelis ar mamytė dirba užsienyje. Tokia šiandieninė situacija priverčia palikti šeimas gimtinėje ir ieškoti darbelio kitoje šalyje. Juk kažkas turi šeimą išlaikyti...
Auksinė taisyklė: prarasto laiko ir meilės vaikui neatpirks nei žaislai, nei saldainiai.
Tad ką daryti, kai situacija yra neišvengiama. Ką daryti, kad vaikučiai kuo lengviau išgyventų tėvelio išvykimą?
Ar jūsų šeimoje taip buvo, kai vienas iš gimdytojų – tėvelis ir mama – buvo priverstas išvykti svetur uždirbti duonai. O gal tokia situacija tęsiasi ir dabar. Kaip su tuo susitaiko vaikai?
Pasidalinkite savo nuomone ir patirtimi.
Mano tėvelis važinėja svetur jau 7metus.. Pirmą karta mus paliko, kai man buvo 9metukai, o broliui 11..Ir dabar viską prisimenu, buvo siaubinga... ☹ Kadangi, nebemažiukai jau buvome, viska supratome, buvo labai daug ašarų, brolis mano reagavo lengviau...O aš kiekviena dieną verkdavau, namie nešiodavau tėvelio kelnes, o naktimis miegodavau su jo maikėmis 😃 Bet su laiku, na po kokių 5 išsiskyrimo kartų pasidarė lengviau, apsipratome, jau nebe taip baisu.. 😀 Su laiku prie šito priprantama, o ir šiaip, namie, mums pasilikus triese yra daug lengiviau, nei tėveliui, toli, ir dar vienam.... o kur dingsi, kad čia gyventi neįmanoma.. 😀
Mes irgi dar tik laukiam mažylio, bet jau dabar liūdna kad turim būti atskirai... Tačiau nieko nepadarysi, nusprendėm turėt vaikutį, taigi turim dabar aukoti kažką ☹
turiu tvirta nuomone,del tu issiskyrimu,nei baisu nei nebaisu-tai is dvieju blogybiu pasirenkama geriaussia blogybe.ir viskas
Kai dar tik draugavome jis buvo išvykęs, bet grįžo dėl manęs ilgai ten neišbuvęs, neįsivaizduoju kaip būtų dabar jei tektų skirtis, nes vaikutis be tėtės negali.
Beto aš jam tada kai grįžo pasakiau, kad jokių išvykimų daugiau, nes to nepakelsiu pažadėjo, kad daugiau nevažiuos. O dabar kai esam šeima, kalbėjome apie tą išvykimą, bet jo vieno tikrai nepaleisčiau puikiai suprantama dėl ko . . . Beto jam dar metai tėvystės atostogų, o iš darbo tikimės tikrai neišmes, nes per pažįstamą dirba(na mano močiutę), o kol atostogose vėl per pažįstamą eis dirbti pas ūkininką prie traktorių, tad krizė tikimės išvis nebesijaus. O jei kada visgi vyktume tai tik kartu ir ne į nežinomybę, o bent per žmones, kurie jau įsitvirtinę. Nes gausu firmelių kur apgaudinėja tokius laimės ieškotojus.
mano vyras jei pasiseks galimybe isvaziuos i uzsieni padirbet, turim sunu kuriam dar 1.3men tai butu pirmas kartas kai jis tevelio nematytu beveik 6 men. tad nezinau kaip reaguotu kai tevelio taip ilgai nebutu, nes dar kai grizta po darbo tai ir prilipes prie jo.bet jei viskas gerai sektusi, po kurio laiko ir mes isvaziuotume pas ji, tik sako kad pradziai vaika paliktume seneliaim bet nezinau ar man leistu sirdele...
Mano vyras isvyko vasario men.pas mano mama i Skotija dirbti,nes cia darbelio nelabai yra.Ir tai labai liudina☹buten del to teko trumpam issiskirti...Bet mes negalime gyventi atskirai,todel jau balandzio pabaigoje vyksime pas vyra as ir musu sunelis.Musu suneliui 8 menesiukai,tai kai tetis paskambina per skype,tai klausosi idemiai,sypsosi teciui😀vyras begalo ilgisi musu,vis laukia kada gi mes atskrisime pas ji,o mes taip pat labai laukiame😃
mano vyras furistas, bet isvazineja 1,5-2,5 men. mes dar tik laukiames, bet isivaizduoju, kaip po ilgesniolaiko vaikiukas bijos tecio (taip ne vienam musu pazistamam buvo), o kai pagaliau pripras, teciui vel isvaziuot reiks. labai noretume, kad vyras vietoj darba turetu, bet kadangi mokam busto paskola, o as bedarbe esu, kitos iseities ir nera ☹
Mano vyresnėlė, kai būdavo mažesnė(🤓12 mėn.), verkdavo, kai pamatydavo tėvelį po ilgesnio laiko. Dabar jai beveik 3 metukai. Kiekvieną vakarą kalbasi su tėveliu per kompiuterį. O mažylis dar nieko nesupranta. Kai tėtis išvyko, jam buvo beveik 2 mėn.
Beje, vienai tenka rūpintis dviem vaikučiais☹
Vaikui buvo 5 sav. kai vyras išvyko į užsienį, o grįžo po 5 mėn. Sunkiausia ko gero buvo man, nes vienai rūpintis vaiku tikrai nėra lengva, o sūnelis dar nesuprato kas ir kaip. Neužilgo vyras važiuos į užsienį 2-3 mėn., o grįš taip pat 2-3 mėn. Taip važinėti planuoja keletą metų, tačiau aš jau nerimauju kaip reaguos vaikas, kaip priims tėtį, kaip išlydės ar bus problemų ir kokių. Sūneliui šiuo metu 7,5 mėn.
man asmeniskai gaila tu vaiku kurie su seneliais auga,tevai uzsieny.galvoju,jei i uzsieni, tai tik kartu su vaikais.
dar mes kartu negalvojam apie uzsieni o kas bus ateity bus matyt😀
mes kol kas tfu tfu tfu, bet laikomes kartu😀 sakiau vyrui, kad nežinau kaip ištverčiau viena su vaikeliu be jo pagalbos, turiu omenyj be meilės, gražaus žodžio, paprasto apkabinimo ir pan. Mūsų šeima, kaip aš mėgstu sakyti, neseniai iškepta, sulaukėme leliuko, vyras dirba, o aš vaiko prežiūros atostogose, tikimės, kad krizė per mano "atostogas" pasibaigs ir neteks patirti kažko pan.😉 iš patirties galiu pasakyt tik tiek, kad buvau išvažiavus į užsienį uždarbiaut, teko ilgai gyvent JAV ir Anglijoj, niekada niekada nenorėčiau ten sugrįžt, neduok Dieve reikėtų vėl važiuoti ir uždarbiauti, linkiu Jums stiprybės😉 o dėl vaikučio, manau, kad geriausia, jeigu išvykę tėveliai prieš išvažiuodami pasikalbėtų su mažiuku, paaiškintų kodėl ir ką darys, tuomet pastoviai skambintų, kalbėtųsi, domėtųsi savo vaikučiu ir, žinoma, atvažiuotų aplankyt kiek tai leidžia galimybės😉
mus tevelis buvo palikes porai menesiu,tai mano mazei tik 2 menesiukai tebuvo,nieko nesuprato... musu atveju,tai teveliui sunkiausia buvo 😉