Kaip išsirinkti šiltnamį?

Šviežios daržovės ištisus metus? Kodėl gi ne?! Jei turite šiltnamį – ši misija labiau nei įmanoma. Tipinis šiltnamis – tai statinys, kurį sudaro metalinė (dažniausiai plieninė) konstrukcija, o visuma yra įstiklinta ar dengta skaidriu plastiku. Tokiomis sąlygomis formuojasi specifinis mikroklimatas, kuris yra palankus augalų augimui nepriklausomai nuo temperatūros už šiltnamio ribų. Mūsų klimatas nelepina sodininkų. Auginimo sezonas yra pakankamai trumpas, todėl jei norime anksčiau mėgautis šviežiomis daržo gėrybėmis, verta investuoti į šiltnamį.

Šiltnamiai turi ilgą istoriją

Šiuolaikiniai šiltnamiai išsivystė iš taip vadinamųjų oranžerijų. Tai buvo elegantiški sodo pastatai, kurių didžioji statinio dalis buvo įstiklinta. Oranžerijose buvo auginami egzotiniai augalai, visų pirma – apelsinai (nuo jų kilęs ir šio pastato pavadinimas (angl. orange)). Oranžerijos buvo labai populiarios XVII ir XVIII amžiaus sodybose. Kuo skiriasi tų laikų oranžerija nuo dabartinių šiltnamių? Visų pirma tuo, kad oranžerija buvo švenčių ir susitikimų vieta, o dabartinis šiltnamis – tai ūkinis pastatas, kuriame auginami augalai, daržovės, vaisiai, gėlės ir kt.

Pagrindiniai šiltnamio įrengimo aspektai

Šiltnamį galima pasigaminti savarankiškai arba įsigyti jau gatavą. Abiem atvejams jis susideda iš dviejų pagrindinių elementų:

Metalinė konstrukcija. Naudojamos įvairios atsparaus korizijai plieno rūšis, pvz. cinkuotas plienas.

Stikliniai langai. Solidžiausi ir brangiausi gaminami iš beveik nesunaikinamo polikarbonato. Pigesni, akrikliniai lakštai reikalauja didesnio atsargumo montavimo metu.

Šiltnamio konstrukcijos pasigaminimas ar įrengimas – tai tik pradžia. Įrengus didelį šiltnamį vertėtų pasirūpinti vandens tiekimu, kad vėliau reguliariai laistyti augalus būtų patogu. Taip pat pravers įvairūs sodo įrankiai: kastuvas, grėblys ar laistytuvas.

Žymiai anksčiau nei darže

Nešildomame šiltnamyje sėti atsparius šalčiui augalus galima pradėti jau vasario viduryje. Toks sprendimas leistų, pavyzdžiui, salotų lapais ar ridikėliais mėgautis net 6 – 7 savaitėms anksčiau nei užaugintomis darže.

Negalima pamiršti apie vėdinimą

Tiek stikliniame, tiek plėveliniame šiltnamyje vasarą tempeatūra viduje gali pasiekti 50 – 60°C. O juk didesnė kaip 35°C temperatūrą stabdo augimą. Todėl labai svarbu pasirūpinti ventiliacinėmis angomis.

Kas kurį laiką pakeisti dirvą

Šiltnamio viduje vyraujanti šiluma ir drėgmė yra palanki dirvoje plintančioms ligoms. Todėl pasibaigus sezonui, rekomenduojama šiltnamį dezinfekuoti. Kas keturis – penkis metu reikėtų keisti dirvą. Tai gana problematiškas, bet būtinas procesas. Lengvų plėvelinių šiltnamių savininkai paprasčiausiai kas keletą metų perkelia konstrukciją į kitą vietą.

Šiltnamyje augalai rečiau serga

Dažniausiai šiltnamyje auginame pomidorus, papriką ir agurkus. Šiltnamyje augalus rečiau puola grybelinės ligos nei tuos, kurie auga po atviru dangumi. Derliaus dydis labiausiai priklauso nuo tinkamų tręšimo ir laistymo būdų.

Visiems jau ko gero atsibodo plėveliniai šiltnamiai, ar kiti panašiai atrodantys. Puošdami kiemo aplinką žmonės investuoja daug pinigų ir laiko tam, kad galėtų mėgautis sukurta gražia bei jaukia harmonija. Todėl negalima visko sugadinti nekokybišku šiltnamiu.

Atsižvelgiant į tai, kad šiltnamis neperkamas kasmet (šiuolaikiniai produktai įprastai tarnauja apie 10 metų) rekomenduojama jį rinktis atsakingai. Varlė.lt sodo technikos ekspertai pateikia keletą pagrindinių aspektų, kuriuos būtina apsvarstyti:

Šiltnamio dydis

Prieš įsigijant šiltnamį būtina priimti sprendimą dėl jo dydžio. Sprendžiant šiltnamio dydžio klausimą rekomenduojama atkreipti dėmesį į:

- Jūsų sklypo plotą ir vietą, kurioje ketinate įrengti šiltnamį.

- Kokiais kiekiais planuojate auginti augalus.

- Kas yra/auga šalia šiltnamio įrengimo vietos? Labai svarbu vengti pavėsio.

Šiltnamio forma

Populiariausios šiltnamio formos: arkinė ir dvišlaitinė. Siekiant teisingai pasirinkti tinkamiausią formą rekomenduojama atkreipti dėmesį į du niuansus:

Prieš įsigydami šiltnamį apsispręskite, ką norite jame auginti. Neaukštaūgioms augalų kultūroms (paprikos, baklažanai, žemaūgiai pomidorai) galima rinktis arkinį šiltnamį. Aukštaūgiams augalams (agurkai, aukštaūgiai pomidorai, gėlės) geriau tiks dvišlaitinis šiltnamis.

Taip pat nepamirškite individualių prefencijų, nes juk šiltnamis Jus džiuginti turėtų ne tik derliumi, bet ir ir savo išore.

Medžiagos

Šiltnamio dangos medžiaga:

Neilgaamžiška plėvele dengti šiltnamiai ir trapios stiklo konstrukcijos jau praeitis. Juos pakeitė polikarbonatas – žymiai patrauklesnė pagal savo charakteristikas: šviesos ir šilumos pralaidumą, patvarumą, svorį ir svarbiausia kainą, medžiaga. Ląstelinis polikarbonatas – šiandien yra populiariausia šiltnamių dangos medžiaga.

Šiltnamio karkaso medžiaga:

Šiandien šiltnamių rinkoje egzistuoja keletas populiarių karkaso variantų:

Plieninis milteliniais dažais padengtas karkasas. Pakankamai patvarus karkasas, tačiau labai jautrus korozijai, todėl neilgaamžis. Taip pat pasižymi dideliu šilumos pralaidumu, o tai gali neigiamai paveikti derlių.

Cinkuotas profilis. Toks karkasas gerai apsaugotas nuo korozijos, tačiau turi menkus patvarumo rodiklius. Čia naudojami ploni plieno lakštai, kurie lengvai deformuojasi.

Kvadratinis cinkuoto plieno profilis. Geriausias variantas šiltnamį įsigyjantiems ilgam. Toks profilis pasižymi stipriomis patvarumo charakteristikomis ir dėl cinkavimo yra apsaugotas nuo korozijos.

Aliuminiai šiltnamiai tapo stilingu šiuolaikinių sodų elementu. Jiems būdinga karkasų formų, dangos medžiagų įvairovė, taip pat jie išsiskiria montavimo ir eksploatavimo ypatybėmis.

Aliuminio karkaso privalumai

Skirtumas tarp plieno ir aliuminio savybių ko gero visiems puikiai žinomas: plienas yra žymiai patvaresnis, tačiau tuo pačiu sunkesnis ir mažiau atsparus korozijai; aliuminis – daug lengvesnė ir atspari korozijai medžiaga.

Kai kurios aliuminio šiltnamio karkaso rūšys turi papildomą anodavimo būdu padarytą apsauginę dangą arba yra padažytos poliuretaniniais ar epoksidiniais dažais, kurie atlaiko visą šiltnamio tarnavimo laiką (iki 35 metų!). Nors, pažymima, jog sudėtingesniame klimate praėjus 10 metų gali prireikti atnaujinti ją perdažant.

Išorinis aliuminio šiltnamio vaizdas padaro jį tikra aplink namus esančio kraštovaizdžio puošmena, o plati aliuminio profilio nomenklatūra ir lengvumas palengvina jo montavimą ir eksploatavimą pasirinkus net ir drąsiausių įrengimo dizaino idėjų įgyvendinimą.

Šiltnamyje iš aliuminio profilių ir polikarbonato plokščių yra geresnis mikroklimatas – jame būna apie 20% daugiau šviesos, negu tradiciniame šiltnamyje, kuris dengtas polietilenine plėvele. Stogo langai ir durys užtikrina gerą oro cirkuliaciją, o pasirinkus automatines vėdinimo ir laistymo sistemas, šiltnamis pats palaikys reikiamą mikroklimatą. Konstrukcija yra tvirta ir tinkama mūsų nelepioms meteorologinėms sąlygoms.

Šiltnamiui rekomenduojama rinktis 6 mm dvisienio polikarbonato lakštus. Lakštų dvisienė struktūra turi oro kanalus, kurie garantuoja ypatingą patvarumą bei išskirtines izoliacines savybes. Dvigubų plokščių dėka sutaupoma iki 30% šilumos lyginant su stikliniais šiltnamiais. Polikarbonato plokščių sudėtyje esantys specialūs priedai sulaiko infraraudonuosius spindulius, todėl nakties metu ilgiau išlaikoma per dieną sukaupta šiluma. Polikarbonatas yra ypatingai atsparus smūgiams. Tam, kad būtų užtikrintas kuo ilgesnis lakštų tarnavimas, naudojami įvairūs priedai suteikiantys atsparumą UV spinduliams ir apsaugantys molekules nuo senėjimo bei užtikrinantys ilgesnį lakšto skaidrumą. Dangos šviesos pralaidumas yra 82%.

Duris rekomenduojama rinktis varstomas. Varstomos durys yra pranašesnės, nes stumdomų durų ratukai greitai prisineša dulkių, pradeda strigti, o durų stumdymas naudojant jėgą lemia, jog ratukai labai greitai sudyla. Prasidėjus rudeniniams lietums ir šalnoms stumdomų durų griovelyje gali susidaryti ledas ir patekti į šiltnamį, todėl verta tai turėti omeny.