Šiais laikais galime didžiuotis, kad moterų teisės lygios su vyrų. Nors statistika teigia, kad vyrų, netekusių darbo, įsidarbina didesnis procentas nei moterų, visgi šių dienų laimėjimai kalba patys už save.
Moterys, jau nebesitenkina kaip anksčiau namų šeimininkės pareigomis, etatinėmis indų plovėjos pareigomis ir vaikų auginimu.
Nereta sieka daugiau, išsilavinimo, stengiasi atrasti sritis, kuriose gali pilnai save realizuoti. Nebesislepiama vyro šešėlyje.
Vien mūsų šalies aukščiausius postus "okupavusios" moterys, ir tai ne vien mūsų šalyje.
Puiku, kad mūsų, moterų teisės lyginamos su vyrų. Nors, deja, gaila, kad dar kai kuriose šalyse moteris sumenkinama, kai tenka paskaityti apie jų papročius, tarkim žmonos išpirkimas (žiniasklaidoje pasirodė dar ne taip seniai), o jei ši nenorinti tekėti, jaunikis gali ją pagrobti be jos sutikimo.
Apie lygybę net neverta kalbėti, baisu. O kaip musulmoniškos šalys, draudžiama rodyti veidą, įvairūs kiti draudimai. Musulmonų labai gilios tradicijos, kurių, deja, negali sulaiužyti ar bent jau šiek tiek pakeisti jokia teisės sistema.
Apmaudu, bet taip yra. Bet dabar apie žemiškesnius lygybės principus. Kaip jūs suprantate lygybę?
Mano nuomone, šeimoje turi būti ir finansinė lygybė. Abu sutuoktiniai turi prisidėti prie šeimos gerovės, juk meile sotus nebūsi, o vienam šeimą išlaikyti sunku. Tad turėtų dirbti abu.
Mūsų šeimoje, kol kas esu studentė, gaunu šiokias tokias pajamas, tačiau vaikas jau paaugo, ir nenustoju ieškoti darbo. Pinigų užtenka, tačiau nejaučiu pilnavertiškumo jausmo. Vyro nuomonė kitokia, jis konservatyvių pažiūrų, ir mano, jog jis vienas turi išlaikyti šeimą. Pagarbus mąstymas, bet mano pažiūros kiek kitokios.
Be to, moteris neturi jaustis priklausoma nuo vyro, turi turėti ir savo pasirinkimo laisvę. Nors gaunu nedaug, tačiau užtenka būtiniems moteriškiems daikteliams, į mokslus važinėti. Nieko blogo, jei vyras Jums kažką nuperka, juk viena šeima, be abejo, visgi, manau, reikia turėti ir savas pajamas.
O kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu apskritai apie moterų ir vyrų lygybę, lygybę šeimoje...?
Roberta
Aišku, geriausia,kaip šeimoje dirba abu sutuoktiniai.Tik ne visada tas pavyksta, o kaip kurios šeimos gali sau leisti, kad moteris nedirbtų.Bet tai nereiškia, kad ji tik sėdi namuose.
Aš kaip noriu būti nepriklausoma, tai visada savo piniginėje turiu pinigėlių.Man nesuprantama, kaip dauguma šeimų deda visas pajamas "į vieną katilą".Gal aš keista, bet taip nemoku😀.Bet niekada dėl to nekilo problemų, kad neturiu pinigų.Niekada neprašiau vyro ,kad man duotų pinigų apatiniam trikotažui ir pan.
Tik man nepatinka, kad kai kurie vyrai tą lygybę supranta taip:aaa, moterys ir vyrai lygūs, tada, nei praleidžia pirmos moters, nei užleidžia vietą ir pan.Manau,kad ne etikete turi būti lygybė.
Lygybė bent jau turėtų būti dėl galimybės gauti vienodą darbo užmokestį, nes, vistiek, LT dauguma vyrų gauna didesnį darbo užmokestį.
as dar nelabai,man namuose labai patinka😀
as ir dirbt jau noriu😀
gamins
tai va lygios galimybes ir tam namu ruosai jai zmona dirba o ta dien vyriskiui laisvadienis butinai pasakykit kad siandien gains vakariene jis😀
kalba eina ne tik apie valdiskus darbus ir ju mokamus atlyginimus,dauguma moteru pacios pirmiausia neatkreipia demesio i namuose tvyrancia atmosfera,dauguma verciasi per galva,kaip greiciau parbegus is darbo progaminus pilnus "bliudus"maisto,apskalbus visa seimyna,susitvarkius kambarius ir dar N darbu nudirbus...o vyrams kas-darbas(taip sutinku gal ir fiziskai sunkesnis,bet)tik izengus pro namu duris ne vienas leidzia sau isidrebti pries tv,ar dabar labai madinga PC ir,nieko nedirbti,bet kas kaltas-tik pacios moterys-kurios issilepino savo vyriukus tam....Niekada nalescia saviskiu tik drybsoti isvarytu mane is proto tokie tinginiavymai...Sekmes visoms JUSU SEIMOSE😀
O jei busi pranasesne uz vyra tada busi nesuprasta, senmerge ir niekam nereikalinga😃 kurios turi gerus darbus dazniausiai aukoja seima...
va cia ir yra moters prigimtis..gali verstis per galva ,kopti,lipti,bandyt but pranasesne uz vyra,bet taip nebus..
As esu uz tai, kad abu sutuoktinaii turi kurti seimynine gerove. Pacioj pradzioj santuokos vyras leptelejo, kad mano indelis mazas, tai man buvo tarsi spyris, isijunge kazkoks nematomas varikliukas, pasakiau sau- viskas, nuo siandien sieksiu daugiau ir neleisiu, kad manytu, jog as nieko nesugebu. Per tuos 9 santuokos metus pabaigiau mokslus, kilau karjeros laiptais, bet dabar sustojau ir susimasciau- kas geriau- irodyt vyrui, kad as taip pat galiu uzimti geras pareigas ir parnest i seima daugiau, ar atiduot savo meile vaikams, ar nesustos mano biologinis laikrodukas ir kai atsipeikesiu, bus jau per velu? Viena ryta pabudau ir nusprendziau- viskas, odeta, sustok! Dabar laukiuosi 2 vaikelio (pastojau labai sunkiai, pries tai buvo persileidimas), leidziu sau nedirbti, per visa nestuma ejau i darba tik 10 sav., ir ne kiek nesijauciu blogai. Aisku pajamos liko mano stabilios, bet jei ir nebegauciau ju, vistiek eiciau aukstai iskelta galva, nes as dirbu- tvarkau namus, rupinuosi dukra, laukiu mazylio gimimo.
O jei kalbant apie lygybe, tai skaudu, kai uz ta pati darba moteriai, Lt kol kas moka maziau, nei vyrui...
na jei ne apie darba o apie seima..nezinau nesu as feministe ar kas,bet man seimoje lyderis vyras,orentuotas i tiksla.o moteris yra protas-emocionalus,jausmingas,paslankus,moters mato jaucia visas seimos detales,ji kuria atmosfera namuose,ir jokios vyriskos teises tam neprilygs
kuo juodesnis ir sunkesnis darbas ,tuo mažiau moka
robke apie tai ir kalbu,kad moterys pamirsta savo prigimti ir verziasi i vyru prigimti
Db vos ne trečdalis darbo biržoj stovi LT. Ten taip pat mamų nesigaili, vienai iš giminių tolimų moteriai, kuri stovi joje liepė vykti įfermą kiaulių šerti, o vaikai viens į darželį, kits į mokyklą, ovaiko nėr kam pasiimt. O ką ? Jiem neįdomu, ieškai darbo tai dirbk, o kad vaiko nėr kam paimt, jiem dzin.
LT mažai kur rasi darbą normaliomis darbo valandom,o ką vaikai tuo metu vieni alkani,neprižiūrėti veiktų,net nežinau......,o tuo labiau su vaikais nelabai kas ir priima dirbt.
Senas mastymas. Įdomu kaip bus dar tolimesnėje ateityje, kai karjerą planuoja, vėliau atideda šeimos kūrimą, o kartais ir jau sunku suplanuoti būna taip laukiamų vaikų.
Karjeristės, manau gerai eina savo keliu, bet kai užtesiama per ilgai, na jau nesveikai tampa moteris darboholoke, pamiršta santykius ir pan, tada jau nesveika taip. O jei normos ribose tada puiku.
Redaktore tai įdomu, manau, smagu, . Turėjau omeny šiek tiek kita, pvz tvarkyti popierizmus, lenteles pildyt rašyt ir pan.
Nors biure sėdint ir tai daryti tektų, tačiau bent bendravimas vyktų.
as va pateiskiu savo seima pvz.kai mociutei vyro pasakiau,kad kuriu sau darba,maniau infarkta gaus,visa isbalo,puole skambinti MB ,uosviam.Ji sako man kaip vaikai,kas valgyt darys kas skalbs o darbe vel rado N blogyybiu..Nieko as jai nebesakau,neuspranta zmogus,kad laikai nebetie..
AIDAR oij net nekalbek namie kokie darbai kai vaiku ne 1 ar du 😀
vel paminesiu ta lietuvele musu,sunku moterim ir tikrai matosi nelygios teises kalbant apie darba,ar gali moteris ateit ir pasakyti as noriu durbti 4 val ar 6 per diena,nes turiu vaikus noriu ir juos auginti,labai abejoju,pasiziuretu kaip nesveiko proto,iskart gi klausia o kiek vaiku pas tamsta..bet as cia seip,nenukrypkim nuo temos,tema apie seimos teises 😀
Na, kai vaikai mažiuliai tai sunkiau, o kai dičkiai į mokyklas išeina tada gerai.
Aš asmeniškai ne toks žmogus, man reikia bendravimo, įspūdžių gyvų, ne pc ekrane. Realių situacijų ir pan. Nenorėčiau sėdėti vietoje, tačiau, aišku, kai darbo nėra, sutikčiau ir taip dirbti.
Dabar dauguma esate dirbančios, o anksčiau ar uždarbiaudavot papildomai, na pvz kosmetika platinama, rašomi referatai ir pan. Ką apie tai manot?