Tvarkytis... čia jau mano stichija!!! Kaip sako mano draugai – „Dofkei dovanų nereikia, užtenka ją įleisti į kieno nors užverstus namus”. Tą keistą potraukį tvarkytis turbūt paveldėjau iš savo tėčio, kuris dar didesnis pedantas nei aš: mes su Broliu paauglystėje juokaudavome, kad atsikėlus naktį į tualetą, grįžęs rasi tėčio paklotą lovą! Taigi tupinėti apie namus čia jau mano stichija. Net pasigailėjau, gavusi šios savaitės užduotį, nes didįjį spintos valymą padariau dar prieš Kalėdas. Kaip tik tada kraustėmės į naujus namus, tai šiukšlyno klientėmis tapo ne viena dėžė pilna nereikalingų daiktų, o seniai dienos šviesos nematę drabužiai nugulė vargingiau gyvenančių spintose. Tiesa pažiūrėjus į nuotrauką prieš tai jau seniai ta spinta bent jau perlankstymo reikalavo. Nors galiu pasakyti, kad radau net ir po kalėdinės revizijos ką išmesti, o po šio pasisakymo, paaiškės ar maniškis tikrai skaito mano mintinis šiame puslapyje ar tik taip sako – Brangusis, aš tas baisias ir Tau per dideles kelnes išmečiau... Ten pat nukeliavo ir tie baisūs dryžuoti Tavo marškiniai...
Bet visgi yra vienas dalykas, kuris mane trikdo kiekvieną kartą šokant šluotos tango – mano vaikui tai akivaizdžiai nuobodus užsiiėmimas... Nedžiugina jos net žaislų kalnas... Tada mano ritualinį apsivalymą turi pakeisti arba greita pašluostės pasiutpolkė arba kankinančiai ilgas laukimas, kada tas mano vaikas nuluš, pervargęs nuo begalinio žaislų dėliojimo iš vieno kalno į kitą. Bet tai kaip aš kaifavau, kai maniškė užmigo ir aš ne tik spintą, bet ir visus kambarius išsikuopiau. Pasijutau kaip dar visai jauna ir viena buvau – tada šeštadienio rytais žiūrėdavau kokį filmą per TV, o per reklamines pauzes (vienintelis kartais, kai išties labai džiaugiuosi tomis ilgomis reklamomis) tvarkydavausi: per vieną indus susiplaudavau, per kitą vonią iššveisdavau, o iki filmo pabaigos žiūrėk troba ir išblizginta.
Na va, vaikas nubudo – galima eiti „bardaką“ daryti, kad paskui būtų, ką tvarkyti :)
🌷