Kaip mylėti save? II dalis

Kaip mylėti save? II dalis

14. Mar 2013, 10:30

Deja, deja, po pirmosios straipsniuko dalies daugelis mamyčių pasisakė, kad savęs nelabai myli. Nerandate laiko normaliai pamiegoti ir pavalgyti? Nu, nu, nu. Ir man tas ne visada pavyksta, bet aš stengiuosi...

 

Kaip ir žadėjau, toliau rašysiu apie meilę sau. Tik šį kartą apie emocinę būklę. Kaip jaustis gerai, būnant mama? Mano patarimai, iš kur semtis teigiamų emocijų.

 

Duoti sau laiko!

 

Dar gimdymo namuose skubame pasisverti – kiek priaugtų kilogramų nukrito pagimdžius? Jūs taip darėte? Aš – taip! Paskui prie progos, susikaičiavome, kiek dar kilogramų liko numesti ir susidarome planą – kada atrodysiu lyg niekada negimdžiusi. Juk žvaigždes į sceną nuostabiai atrodančios, atrodo, ateina tiesiai iš gimdyklos.

 

Na, aš nežinau, kokių priemonių jos imasi nėštumo metu ir pagimdžiusios, tačiau greičiausiai tos priemonės nėra sveikos nei mamai, nei naujagimiui. Be to, manau, kad reta kuri scenos gražuolė per neįtikėtinai trumpą laiką atgavusi tobulas formas, savo kūdikį maitina krūtimi. Todėl geriau turėti kantrybės, duoti sau laiko ir pirmiausiai atgauti jėgas.

 

Žindančioms ir protingai besimaitinančioms mamytėms kilogramai palaipsniui tirpsta savaime. Jei praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo vis dar yra šiek tiek antsvorio, manau, galima imtis ir griežtesnių priemonių. Bet kuriuo atveju, įvairios „bado dietos“ ar „vieno produkto mitybos planai“ , manau, nesuderinami ne tik su motinyste, bet ir su sveiku kūnu ir gera savijauta.

 

Sumažinti reikalavimus!

 

Visos mes esame nepatenkintos viena ar kita savo kūno dalimi. Bet ir prieš pastojant greičiausiai nebuvom tobulos. Na ir kas? Vyrai mus vis tiek įsimylėjo, vedė, norėjo su mumis turėti vaikų ir praleisti visą gyvenimą kartu. Nesiūlau užmigti ant laurų ir nebesirūpinti savimi, tačiau verčiau nebūti beviltiška optimiste ir tikėtis, kad po gimdymo atrodysi dar gražiau nei iki tol.

 

Nuostabios kūdikio šypsenos kaina – ne tik nėštumo vargai bei gimdymo skausmai, bet ir šiokios tokios korekcijos kūne po gimdymo. Papildomi kilogramai, strijos, celiulitas, nebe tokia stangri krūtinė ir nebe toks plokščias pilvukas? Aišku, kad verta pasistengti paplušėti iš peties ir pataisyti viską, kas pataisoma.

 

Pasportuoti, užsiimti masažais ir sveikai maitintis. Tačiau, jei tobulų formų susigrąžinti nepavyksta, verčiau sumažinti reikalavimus savo kūnui. Ar nepakanka atrodyti gražiai, užuot atrodžius tobulai?

 

Neužsisklęsti savyje!

 

Mes - moterys, mums reikia išsikalbėti, reikia, kad mus suprastų. Šnekėtis, manau, pirmiausiai reiktų savo vyru, dalintis dienos džiaugsmais ir vargais, prašyti ir paisyti jo patarimų. Tik geriau nesiskųsti kiekvieną dieną, kokia nelaiminga ir negraži esi. Juk nenorime ir jų tuo įtikinti?

 

Nepraleiskime progos paplepėti ir su draugėmis ar kitomis mamomis. Jei yra galimybė tai daryti gyvai – prie kavos puodelio ar lauke stumdant vežimėlius – nuostabu. Jei ne, paplepėkime internetu. Jei esate uždaro būdo, gal verta prisiminti dienoraštį? Jame išsakyta gimdymo patirtis ir gyvenimo pokyčiai gimus vaikeliui, liks išsaugoti iki senatvės arba net ateinančioms kartoms.

 

Vengti žmonių, kurie erzina!

 

Bent jau aš nebeturiu tiek laiko, kad švaistyčiau jį bendraudama su bet kuo. Būna žmonių, kurie nuolat prašo pagalbos, tačiau patys niekada nepadeda. Arba tokių moterų, kurios erzina, nes turi idealią figūrą, bet nuolat tauškia apie tai, kad reikia laikytis dietos. Arba vaikų neturintys šeimos draugai, kurie nuolat veržiasi į svečius ir mėgsta užsibūti iki vėlumos, nes nesupranta, kad vaikelio atsiradimas keičia gyvenimo ritmą ir tempą.

 

Manau, verčiau vengti susitikti su tokiais žmonėmis. Žinoma, jei erzina anyta, bendrauti neišvengiamai teks. Tuomet galima bent jau pasistengti, situaciją išnaudoti sau palankiai. Tarkime, jei ji užeina aplankyti anūko, paprašyti jį prižiūrėti, kol pati išlėksi apsipirkti.

 

5. Neatsisakyti mažų malonumų!

 

Jei randu laisvą minutėlę, stengiuosi daryti tai, ką mėgau iki gimstant vaikeliui. Na, vienoms patinka skaityti ar žiūrėti filmus, kitos užsiiminėja rankdarbiais ar menais. Man patinka rašyti. Puiku, jei įmanoma skirti bent šiek tiek laiko sau. Tai padeda geriau save vertinti, vėl pasijusti pilnaverčiu žmogumi, o ne tik mama.

 

Nepaisant to, jog stengiesi pataisyti figūrą, neverta savęs skriausti. Mažas desertukas per dieną, jei tik jis suteiks didelį malonumą, tikrai nepakenks. Aišku, kad prisikirsti saldumynų iki blogumo negerai. Tačiau šiek tiek šokolado prie kavos ar ledų porcija vakare, užmigus vaikeliui, veikiausiai duos daugiau naudos sielai, nei žalos kūnui.

 

6. Sugriauti rutiną!

 

Kiekvieną dieną vis tas pats – štai kuo dažniausiai skundžiasi namuose vaikus auginančios mamytės. Rutina išties gali vesti iš proto, bet mes pačios ją ir susikuriame. Be abejo, vaikui reikia laikytis dienos režimo – svarbu tuo pat laiku pamiegoti, pavalgyti. Tačiau nebūtina eiti pasivaikščioti kasdien į tą pačią vietą.

 

Jei įprastai einate į kiemą, kartelį kitą galima paėjėti tolėliau iki parko arba didesnio prekybos centro. Jei vairuoji, kartais verta nuvažiuoti iki miškelio, miesto centro, arba tiesiog aplankyti draugę. Jei esi pavyzdinga mama ir su vaikeliu į lauką eini net kelis kartus per dieną, kartais tikrai galima sau leisti padaryti išimtį.

 

Surasti vaikui įdomų užsiėmimą namuose, kuriuo pakeisi vieną pasivaikščiojimą, ir tuo metu užsiimti mėgstama veikla. Šiokie tokie dienos plano pakeitimai kartais gali daryti stebuklingą įtaką savijautai.

 

7. Išeiti į viešumą viena!

 

Pirmaisiais metais gimus kūdikiui, atrodo, kad vežimėlis tapo neatskiriama įvaizdžio dalimi, nes kiekvieną kartą išeidama iš namų, juo vežiesi ir savo mažylį. Jei yra kam patikėti vaikelį, kartais verta išeiti į viešumą vienai. Šioks toks atitrūkimas nuo mamytės pareigų ir įvaizdžio leidžia bent trumpam pasijusti kaip seniau – tiesiog moterimi.

 

8. Džiaugtis tuo, ką turi!

 

Vietoj savikritikos, savigraužos ir troškimo turėti tai, kas vargu ar įmanoma, verčiau įvertinti tai, ką turi. Jei turi mylintį vyrą ir kūdikį, tau jau nuostabiai pasisekė, nes milijonai moterų apie tai tik svajoja. Galbūt dar gali pasidžiaugti nuostabiais draugais ir artimaisiais, sutvarkyta buitimi arba sėkminga karjera.

 

Tik pagalvokite, kiek nuostabių dalykų tapę savaime suprantami, todėl jų nevertiname.

 

Justina

 

 

gintarerei gintarerei 15. Mar 2013, 10:54

va va, o as tai jau 6 menuo gyvenu su tokiomis naktimis, tai ryte atsikelus maziausiai norisi galvoti apie save, tik svajoji apie kruopelyte daugiau miego 😀

14. Mar 2013, 22:13

Nagu nelakavau ir pries nestuma, bet kazka nuveikti ir savo malonumui laiko tikrai atrandu, o ir i namus negeda zmogu isileisti 😀 +dar namuose dirbu. Aisku, kai vaikas del dygstanciu dantuku sukelto skausmo prabudineja per nakti kelis kartus, kai rodos vos spejau uzsnusti, jau vel girdziu "Eeeeee...", tai buna nelengva 😀

14. Mar 2013, 13:41

Ka reiskia, auginu 3 vaikus ir nieko doro nenuveikiau? Uzauginti 3 vaikus yra taip ziauriai dora 😀 ir tiek daug jau gyvenime bus padaryta, kai jie uzaugs. Ateis dar laikas ir kazka kita nuveikti.

14. Mar 2013, 13:36

Kriste tai tu irgi dirbi-augini vaikus, tik va kai antras darbas dasidės vo tada jau šakės 😃

14. Mar 2013, 13:35

joooooo su kambarių tvarka ir aš suvargus, geriau būsiu nemiegojus, nevalgius, bet manai blizgės 😃

14. Mar 2013, 13:32

as turiu laiko nagams nusilakuot, bet kas is to kad suplauni kruva indu, padarai valgyt kelis kartus per diena ir vakare vel reiktu perlakuot nagus 😃 o nekalbu jau apie kambariu tvarkyma, nes as kaskaip kasdien atrandu ka pasisveist, o deja su pirstinem neatogu man

Krisliukas Krisliukas 14. Mar 2013, 13:31

aš vis mokausi mylėti save, palepinti..bet vis tiek kartais gailestis sau išlenda 😀 labai noriu išmokti džiaugtis tuo, ką turiu..deja, nelabai pavyksta..rodos, kitos dirba, save realizuoja..o aš..sėdžiu namie su trim vaikais..net rodos, kad nieko gyvenime doro taip ir nenuveikiau

14. Mar 2013, 12:34

As irgi mokausi susitaikyti su tuo, kad tikriausiai jau niekada neturesiu tiek laiko sau, kiek turejau, kai nebuvo seimos. Na nebent pensijoje 😀

gintarerei gintarerei 14. Mar 2013, 11:48

o nagus nusilakauoti as irgi neturiu laiko, o ir is praktines puses, nedau to, nes reiketu per daznai perlakuoti 😀

gintarerei gintarerei 14. Mar 2013, 11:45

va man irgi reikia kazkaip vis paleisti ta paeiti, nes dabar yra kitaip. mokausi mokausi ir dar karta mokausi 😀

14. Mar 2013, 11:41

Manau, nusilakuoti nagus irgi yra meile sau. Nes tikrai nemazai mamu, kaip ir as daznai, ir tam neranda laiko. Gal reikia stengtis ivertinti ir mazus dalykus? Kartais gerai tiesiog pakeisti poziuri. Aisku, kad sitie patarimai niekuo neypatingi. Bent jau as stebuklingu receptu nezinau. Jei zinociau, gal jau buciau milijoniere 😀 Teksto autore siuo metu dirba su dviem mazais vaikais 😀 Tad to laiko irgi nedaug. Tikrai tikiu, kad pradejus dirbti, jo bus dar maziau. Bet cia dar viena priezastis pasistengti pasidziaugti sia akimirka toms, kurios dar nedirba.

14. Mar 2013, 10:59

+teksto autorė kiek suprantu šiuo metu nedirbate, kai pradėsite eiti i darbą tos meilės sau liks mažiau ir mažiau...........

14. Mar 2013, 10:57

šnekėti lengva, o daryti sunku 😀praktika rodo ką kitą, aš vakarais gavus laiko nusilakuoti nagus, jau save patenkinu 😃

gintarerei gintarerei 14. Mar 2013, 10:38

jetau jetau kokia tiesa parasyta, bet ir vel manau kiekviena moteris ta teorija puikiai ismano 😀 esme yra, kaip ismokti praktikoje tai taikyti 😀 gal kas mokymus kokius daro? 😃 o jei rimtai, tai kievkiena seima su savo dumais, su savo gyvenimo budu ir siuos patarimus pritaikyti reikia ismokti, kartais perlipti per save, kartais dirbti su savimi ir t.t.