Onkologinei ligonei darbingumo laipsnį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – NDNT) pagal Darbingumo laipsnio nustatymo kriterijų aprašą.
Darbingumo laipsniui nustatyti privaloma pateikti šiuos dokumentus:
-asmens prašymą dėl siuntimo į NDNT,
-užpildytą siuntimą į NDNT,
-medicininių tyrimų išrašus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę.
Taip pat būtina pateikti asmens tapatybės dokumentą arba patvirtintą jo kopiją, asmens išsilavinimą, specialybę ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir nuotrauką (3 x 4 cm).
Jei pacientė pensinio amžiaus, nustatomi specialieji poreikiai. Specialiuosius nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo, techninio jo pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikius nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos šeimos gydytojas.
Sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo ir tenkinimo priima ir neįgaliojo pažymėjimą asmeniui išduoda Savivaldybių administracijos Socialinės paramos skyriai.
Reabilitacija
Apie paslaugų poreikį sprendžia gydantis gydytojas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai. Dėl tos pačios ligos apdraustieji gali gauti siuntimą atlikti tik vieną reabilitacijos kursą per kalendorinius metus.
Jei biosocialinių funkcijų sutrikimai neišnyksta, po pirmojo etapo skiriamas antrasis arba trečiasis reabilitacijos etapas. Iš pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų pacientai siunčiami atlikti tik kartotinę, palaikomąją ir ambulatorinę reabilitaciją.
Antrąjį arba trečiąjį reabilitacijos etapą skiria gydantis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo išvada apie pirmuoju reabilitacijos etapu suteiktas paslaugas.
Antrasis reabilitacijos etapas skiriamas iškart po gydymo stacionarinėje ASPĮ.
Kartotinę reabilitaciją skiria medicininės reabilitacijos įstaigos, teikusios reabilitacijos paslaugas antruoju reabilitacijos etapu, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas arba gydantis gydytojas, vadovaudamasis medicininės reabilitacijos įstaigos, teikusios reabilitacijos paslaugas antruoju etapu, rekomendacijomis arba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo išvadomis.
Palaikomąją reabilitaciją skiria gydantis gydytojas, vadovaudamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis. Kartotinė ir palaikomoji reabilitacija skiriama be pirmojo medicininės reabilitacijos etapo.
Reabilitacijos paslaugų etapai:
1. Medicininės reabilitacijos paslaugos teikiamos ambulatorinio arba stacionaraus gydymo metu.
2. Specializuotos stacionarios reabilitacijos paslaugos.
3. Ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.
4. Kartotinė ir palaikomoji reabilitacija.
Arūnas Ščiupokas, Lietuvos skausmo draugijos prezidentas, Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos docentas:
„Skausmas – tylioji XXI a. epidemija. Jis kankina tūkstančius žmonių. Skausmas yra tiek realus, kiek asmuo jį jaučia ir gali perteikti kitam. Skausmas yra nematomas. Tai penktasis gyvybės signalas, todėl būtina jį išmokti vertinti taip pat, kaip mokame sekti širdies pulsą, matuoti arterinį spaudimą“.
Jei turite klausimų šia tema, gal jūsų artimieji serga, o gal tiesiog nežinote, kur, kada profilaktiškai pasitikrinti krūtis, klauskite redakcija@mamyciuklubas.lt - specialistai bandys atsakyti.
