Antradienio vakarą Šeimų romuva rinkosi išmokti mergvakario giesmių. Mergvakaris – viena iš svarbiausių vestuvių dalių, o surengti tikrą tradicinį mergvakarį nėra taip jau sudėtinga – tereikia suprasti mergvakario prasmę, turėti pintinėlę gražiausių gėlių, mokėti pitni vainiką ir dainuoti, dainuoti, dainuoti….
Senovinis mergvakaris – tai liūdnas vakarėlis, kupinas susikaupimo, gražių linkėjimų ir ašarų, nes taip sunku atsisveikinti su senuoju savo gyvenimu ir atgimti iš naujo (daugiau apie liūdesio mergvakaryje prasmę skaitykite čia), tačiau kartu ir be galo jaukus, dvasingas ir šiltas vakaras, lydimas gražiausių linkėjimų.
Mergvakario metu jaunoji eidavo po kaimą, lankydavo kaimynus, kiekvieno atsiprašydavo, jei kada ką pikta ar negera yra padariusi. Kaimynai jai atleisdavo, ją laimindavo ir duodavo dovanų (maisto produktų, drobės rietimų, juostų, rankšluosčių). Šis vaikščiojimas vadinamas ačiavimu (nuo žodžio ačiū). Gauti tokį palaiminimą labai svarbu, nes į tokį svarbų ir sudėtingą dvasinį virsmą reikia žengti švariam ne tik kūnu, bet ir dvasia. Kad niekas nepakenktų, niekas bloga nelinkėtų, reikia su visais susitaikyti, už visas klaidas atsiprašyti arba jas ištaisyti. Ačiavimas yra dvasinis apsivalymas.
Per mergvakarį susirinkdavo ne tik kaimo merginos, jaunosios draugės ir seserys, bet mergvakaryje dalyvaudavo visas jaunosios pulkas, t.y. ir jos broliai bei tėvai. Susėdę aplink stalą giedodavo mergvakario giesmes, kuriomis buvo stengiamasi mergelę pravirkdyti. Kodėl svarbu verkti? Tai svarbu ir dėl psichologinių priežasčių, kad mergina pasiruoštų, išlietų susikaupusias emocijas, nusiteiktų, išliūdėtų išsiskyrimą ir jaunystės pabaigą, o taip pat tai svarbu ir tikėjimo prasme, nes verksmas reiškia gyvastį, padeda simboliškai numirus vėl atgimti. Dabar gali atrodyti, ko čia gailėtis tos jaunystės praėjusių dienų, bet iš tiesų vestuvės labai daug ką gyvenime pakeičia, tai yra ta tikroji riba tarp jaunystės ir suaugusiojo žmogaus gyvenimo, nes atsiradus tvirtam įsipareigojimui, vaikams nebėra tiek galimybių gyventi kaip iki šiol ir mergvakaris yra tas laikas, kai galima iki galo įsisąmoninti šeimos kūrimo kainą ir privalumus, suitaikyti su nauja būtimi.
Mergvakario metu jaunajai būdavo pinamas vainikas – kiekvienas pynėjai paduoda po šakelę ar gėlę, kiekvienam paduodančiam jaunoji dėkoja. Vainiką pina vyriausioji pamergė. Tas vainikas buvo saugomas visą naktį, su juo jaunoji keliaudavo į jungtuves. Į vainiką buvo įpinamos trys rugių varpos, kurios simbolizuoja vaisingumą.
Mergvakario metu jaunoji atsisveikindavo su namų dievais, su slenksčiu, su rūtų vainiku, su namų židiniu.
Šeimų romuvos mergvakario giesmių mokymai:
https://www.youtube.com/watch?v=hNOCqvfppOU
