Kaip užtepėlė bandeles gelbėjo..

Šį kartą norisi iškart pradėti nuo išvados:.. ne kokia iš manes turkiška šeimininkė.. :)

Gerai.. apie viską iš pradžių.

Aš iš tų kurios ilgai virtuvėje neužsibūna – pagaminu ką reikia, kiek reikia ir lekiu iš jos lauk :) Būna, kad pagauna koks įkvėpimas tada ir ilgėliau užtrunku, bet ne itin dažnai (spėju, kad kai malonumas tampa prievole, jis praranda „malonumo“ statusą - čia dviejų metų "sėdėjimo" namuose pasekmės).

Nežinau kokia stropuolė turkų šeimininkė keliasi bent keliomis valandomis anksčiau už šeimą, kad iškeptų bandelių, bet aš tai jau tikrai ne iš tokių :) Tad mūsų turkiški pusryčiai persikėlė į vėlyvą popietę – pavakarius.

Ech.. reikėjo man paisyti likimo siunčiamų žeklų. O pats pirmasis (ir tubūt esminis) buvo tas, kad viską susiruošusi pamačiau, kad trūksta miltų.. Geriau jau viską būčiau sukišusi atgal į stalčius, bet ne.. užsidegiau – reikia padaryt. Skambutis kaimynei ir miltų atsargos papildytos. Sūnus darbuojasi:

Štai čia ir didžioji kulminacija: aš gi, žioplė, matuodama miltus aklai vadovavausi ant matuoklio parašytais žodžiais „flour (miltai)“, bet, kad šalia parašyta „g“, o ne „ml“.. Tai va.. ir pamatavau 4 po 250 gramų,o ne mililitrų. Kaip žinia, tai yra gerokai daugiau :) O mokytoja Jolita minėjo: šiukštu – nepadauginti miltų :)

Kad to balto gėrio yra ryškiai per daug pamačiau kai jau sudėjau mieles, sviestą, aliejų ir kiaušinį. Pradėjau maišyti šaukštu, matau, kad jau minkyti reikia, o dar ketvirtoji dalis miltų laukia savo eilės.. (gerai, kad nors tos nesukračiau)

Pyktis, neviltis, liūdesys.. Ką daryt? Mesti viską lauk? Mielinių bandelių gyvenime nesu kepusi, bet sveika nuovoka kužda, kad nieko gero nebus – tešla, kad ir ganėtinai minkšta, bet miltų per daug.

Kadangi mielių daugiau nebeturiu, nusprendžiu: ar dabar išmesiu ar išmesiu iškepus.. koks jau skirtumas.

Minkau tešlą.. ilgai.. sąžiningai.. vis viliuosi, kad tai padės ir kokiu nors stebuklingu būdu bandelės taps bandelėmis :) Palieku kilti ir galvoju, kad mielės net nepajėgs tiek miltų iškelti :D Mano nuostabai tešla pakyla:

Matosi, kad tešla sueižėjusi, ji jau nebepasidaro vienalytė. Vistiek lipdau savo bandutes :)

Gaminu ir su įdaru. Labai nemėgstu petražolių, tad jas pakeičiau špinatais ir.. nesusilaikiau neįdėjusi vieno džiovinto pomidoro.. man jie taip patinka, su feta apskritai ideali draugystė.  Spėju, kad savo tokiais sprendimais nukeliavau toli toli nuo Turkijos :D

Taigi.. iškepė tos mano bandelės.. Netgi kvepėjo skaniai. Ir valgoma buvo :) Bet miltų.. buvo per daug :)

Viską išgelbėjo stebuklingoji užtepėlė – feta su pistacijomis. Labai labai skanu! Tepiau, valgiau ir galvojau.. kaip bus skanu kai iškepsiu bandutes su teisingomis produktų proporcijomis :)

Beje, sūnus sukirto bent keturias ir dar paklausė ar gali į mokyklą neštis.. Nežinau ar jam taip skanu buvo ar čia dėl to, jog labai retai valgome bandeles :)

Linkiu sėkmingesnio bandymo kitoms projekto dalyvėms!! :) .. o aš būtinai pabandysiu iš naujo :)

P.S. O čia nuoroda su receptu.. toms, kurios norės pabandyti pasigaminti labiau vykusias bandeles :) http://www.mamyciuklubas.lt/moteru-klubas/turkijos-virtuves-patiekalu-dirbtuveles-dalyviu-sarasas-ir-pirmoji-pamoka-38762/