Ech, sniego nebuvo, bet džiaugiamės juo dabar. Kaip sakoma geriau vėliau negu niekad :)
Mes Kūčių rytą išvykome į kaimą. O ten jau vyko pasiruošimas Kūčių vakarui.
Papuošėm eglutę ir kad nebūtų tokia vieniša, suradom jai draugą.
Mažasis Mantukas susirgo. Pakilo temperatūra. Liūdna, ir jis liūdnas ...
Anyta puiki šeimininkė ir virtuvėje labai mėgsta sukiotis. Visi patiekalai gaminti jos, išskyrus pyragėlius :) Tešlą visada minko senelis su ūsais (taip vaikai jį vadina), įdarus ir pačius pyragėlius padaro vyro sesės, o verda mano vyras. Tai labai sena jų šeimos tradicija.
Kūčių vakarienei susėdome šešiese. Vienai sesių teko dirbti, kita išvyko pas vyro tėvus.
O Kalėdų rytą pirmiausia buvo apžiūrėtos vardinės kojinės. Tik paskui kas ten guli po egle.
Visi buvo labai geri šiais metais tai ir dovanų nepagailėta :)
Džiaugsmingos Kalėdos prasidėjo. Išsidalinę dovanas ir dovanėles pajudėjome toliau, pas kitus artimuosius. Man pats nuostabiausias dalykas šiuo metu, tai susitikimai. Pavyko aplankyti vaikystės draugę bei tolimesnius giminaičius. Stebuklų metas, visi susitikimams atranda laiko :)
Dar mums labai smagu Kalėdų metu apžiūrėti pasipuošusį mano gimtąjį miestą. Tad vakarop taip gera buvo pakilti nuo stalo ir išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti.
Atsigavęs mažylis liko namie su seneliais
O mes pamatėme labai gražius ir netikėtus papuošimus
Miestelio eglė. Nekertama, ji čia natūraliai auganti
ir žinoma, Gytuko džiaugsmui, aplankėm išpuoštą traukinuką
Viską aplankėm, visur spėjom ir į pilką kasdienybę dar nenugrimzdom :)
Visiems linkiu laimingų ir linksmų artėjančių Naujųjų metų :)
Labai gražu 😀