Dažnai bekeliaudami po Lietuvą susiduriame su informacijos ir ženklinimo stoka. Sakykim žinom, kad turi būti piliakalnis, bet sukam ratais aplink tą vietovę ir sunkiai ją pavyksta rasti. Arba randam kažką, apie ką informacijos rasti pavyksta itin mažai.
Panašiai nutiko i keliaujant po Kalvarijos ir Vilkaviškio apylinkes. Kadangi lankėmės Trakėnų zoo parke turėjome planą dar aplankyti porą piliakalnių.
Pirmas sąraše buvo Kačergų kalnas. Pavadinimas toks paslaptingas. Gundomės susirasti kalną, tuo labiau, kad ant jo dar ir apžvalgos bokštas yra. O bokštus mes mėgstame…
Informacija tokia:
Kačergų kalnas yra į pietus nuo Liubavo miestelio, pačiame Lietuvos - Lenkijos pasienyje. Jo aukštis apie 225 metro.Legenda pasakoja, kad buvo mergelė vardu Kačerga, kuri saugojo akmenį esantį kalvoje.Po akmeniu tryško šaltinis, maitinantis aplinkinius upelius.Sovietmečiu ant kalno pastatytas bokštas, kuris tarnavo pasienio žvalgybai.
Ką gi atvykstame į Liubavą, ir sukame ratais o jokios nuorodos kur yra toks kalnas nerandame. Ir kaip tyčia jokio vietinio gyventojo nesutinkame, kad galėtume pasiklausti kelio.
Pačiame Liubave apsilankome tokiame parkelyje, Čia kadaise stovėjo bažnyčia. Išlikę akmeniniai pamatai. Parkelis gražiai sutvarkytas, prižiūrėtas. Šalia pamatų pastatytas koplytstulpis kunigui Juozui Montvilui.
Šis kunigas buvo lietuviško rašto puoselėtojas ir skleidėjas. Dėl tos priežasties jis Liubavo parapijoje neužsibuvo, nes buvo atleistas. Jis plaukė legendiniu laivu “Titanikas” ir ten parodė savo didvyriškumą, atsisakydamas vietos gelbėjimosi valtyje.
Kažkokį kalną radome, nežinom tai tas ar ne, nes jokių ženklų nebuvo. Keliukas link kalno apšienautas. Bokštas šioks toks irgi buvo. Tai ko gero užskatysime, kad aplankėme tai ką planavome. O be to radome žemuogių ir prisiskynėme gėlių...
Dar savo keliauninkams pasiūliau aplankyti Piliakalnių piliakalnį, jie mielai sutiko. Linksmiausia tai, kad visi tikėjosi išvysti bene patį geriausią iš visų lankytų. Linksmai pasijuokėme, kad tai nereiškia geriausią, tai reiškia, kad norimas lankyti piliakalnis yra kaime pavadinimu Piliakalniai.
Manoma, kad ant šio piliakalnio stovėjo Margirio pilis.
Pats piliakalnis šiek tiek nuvylė. Toje pusėje, kur stovi lenta ir graži medinė skulptūra, priėjimas sudėtingas. Užlipti reikėtų arba apžėlusiu šlaitu, arba takeliu, bet ir tas ir kitas variantai nemenki iššūkiai.
Apėjus iš kitos piliakalnio pusės radome tokius gerokai aplūžusiu laiptus. O viršuje teko braidyti po rasotą ( mat buvo paliję) žolę.
Ką gi, piliakalnis neįspūdingas, bet dar keliaujant link piliakalnio radome šį tą įdomaus.
Kiek supratome, tai neseniai suprojektuotas parkelis.
Kuriame pagrindiniai akcentai dideli akmenys.
Išdėstytos dvi akmenų kompozicijos. Viena simbolizuoja didžiuosius grįžulo ratus.
Tik nepavyko mums nufotografuoti taip, kad matytųsi tas didysis samtis. 
Pasak Informacinės lentos kiekvienas akmuo skleidžia tam tikrą energiją, reikia pastovėti prilietus ranką prie norimo akmens, kad pasisemti energijos. Galima tikėti, galima ne, bet tai nauja atrakcija pastovėti šalia kiekvieno akmens.
Kita kompozicija: keturių akmenų statinys “rombas”, reikia pastovėti tos kompozicijos centre ir pamedituoti.
Na be abejo, mes taip ir padarome.
Patys akmenys tokie gražūs. Kažkaip mėgstam mes prie akmenų prisiliesti. O šalia tekančio upelio pakrantėje dar ir prisirenkam akmenukų ( ne visai akmenukų, didokų akmenų). Airidas įžiūri jose tam tikras formas. Vienas panašus į sūrį, kitas į smegenis, o trečias į mažą kruizinį laivą. 
Buvome patenkinti tuo ką pamatėme, na tai kas, kad ne viskas sklandžiai sekėsi. Bet radome ne tik tai ko ieškojome ir ne tik tai ką tikėjomės pamatyti.
