Ar kas galėtų su manim nesutikti, kad didžiausia laimė mamai, tada kai jos vaikučiai sveiki. Man taip, jei dukrytės sveikos, dažniausiai sakau, kad esu laiminga.
Sergantys vaikai, tai ne tik stresas vaikui, bet ir tėvams. kaip elgtis: ieškoti, kas pažiūrės, o gal šį kart pačiai imti nedarbingumo lapelį???
Kaip dažniausiai nutinka, bent jau mūsų šeimoje, vaikai suserga tada kai būna kas nors suplanuota ir dažniausiai tai nutinka pernktadienį :(
Kaip sakoma: "Kaiulystės dėsnio niekas nepakeitė" :)
Dažniausiai dukrytės serga viena paskui kitą. Tikrai nesąmoningai ir anksčiau nesusimąsčiau, kad dėmesio tikrai gauna daugiau, bet taip kažkaip gaunasi savaime. Nes tai arbatos šitos paduoti, tai vaistą, tai priglaudi pažiūrėt ar karštis krenta ar vis dar laikosi. dabar kai pagalvojau: tai to dėmesio tikrai gauna daugiau.
dažniausi "ožiukai" kai serga būna negersiu vaistų, nedarysiu to ir to . Ko būtina gydymui. Tai tada aišku, kad pystamės, o šiaip atlaidžiau žiūriu į įvairius kaprizus, nors jų ne tiek dau būna.
Miegojimas tėvelių lovoje. priklausomai, koks negalavimas užpuolė, bet dažniausiai miega šalia, nes man ramiau. Jaučiu karštį, ar kaada vaikutį supykis, galiu iš kart padėti.
KANTRYBĖ - auksinis žodis. Visuomet save raminu, kad tuoj tuoj viskas pasibaigs ir vėl namuose bus juokas, šypsenos, o ne lazaretas.
Būti su sergančiu vaiku ir spėti ruošos darbus, manau mes moterys tą sugebame visos. Kol vaikas miega pagamini peitus, aptvarkai kambarius, aš namie su sergančiu vaiku, net generalini tvarkymą pasidarau, nežinau kaip spėju ir iš kur būna jėgų :)
Tikrai nemanau, kad jei vaikas gauna daugiau dėmesio sirgdamas, jis norės sirgti dažniau. Juk tuomet nebūna daug dalykų: susitikimų su draugais, pasivaikščiojimų lauke, ledų ir pan.
