Ech tos ligos... Kaip būtų gera, kad vaikai nesirgtų...Niekada... Taip, tai tik Svajuko Dramblionės...Taip jau yra, kad vaikai serga. Vieni serga dažniau, kiti – rečiau. Džiaugiuosi, kad maniškiai serga rečiau. Bet kai suserga, kad ir sloga… mane užvaldo toks didžiulis stresas, kad nežinau kur jį dėti. Bet padėti kažkur turiu ir nedelsiant, kadangi privalau išlikti blaivaus ir šalto proto, kad galėčiau visokeriopai padėti vaikams kuo greičiau pasveikti.
Iš kur semiuosi ramybės ir kantrybės? Kalbuosi su Pačiu Protingiausiu Žmogumi t. y. Savimi. Kalu sau į galvą tiek mintyse, tiek garsiai, kad viskas yra ir bus gerai, liga kaip prasidėjo, taip ir baigsis – greitai ir be pasekmių. Tikiu Žodžio ir Minties galia – kaip sakysi (galvosi), taip ir bus. Todėl tiek mintyse, tiek garsiai sakau: Vaikas ne serga, o sveiksta. SVEIKSTA!!! Frazę „Tu sergi“ labai nesunku pakeisti fraze „tu sveiksti“ ir tai veikia teigiamai. Ir man taip lengviau, ir vaikui. Kaip sakė H. J. Brown “Pakuždėk savo miegančiam vaikui į ausį: „Aš tave myliu“” – aš kuždu – aš Tave myliu, Tu sveiksti ir kitas teigiamas mintis ir tikiu, kad jos veikia.
Nori nenori, žinoma, kad nori…, kai vaikai suserga mes skiriame jiems kuo daugiau dėmesio, juos glaudžiame, myluojame, nes tai natūralu - kaip kitaip besielgti, kai matai, kad tavo vaikas prastai jaučiasi. Atsiranda kurkas daugiau jėgų ir kantrybės kai vaikai ožiuojasi, zirzia ir visaip kaip kitaip tampo katiną už ūso. Visgi, mūsų šeimoje, tas dėmesys išlieka emocinis, fizinis, bet tikrai ne materialinis – susirgus neskubame pirkti žaisliukų, kad mažylį pradžiuginti, o jei ir nuperkame, neakcentuojame, kad šį žaislą jis gauna, kad greičiau pasveiktų. Taip, stengiamės, kad mažylio nuotaika būtųgera, kad jis būtų linksmas, o užklupusius neigiamus jausmus, vejame šalin žaisdami, piešdami, klausydamiesi muzikos ir visaip kitaip maloniai leisdami laiką.
Visgi paskirstyti laiką sektųsi sunkiai, jei ne mūsų močiutė, kuri padeda kada gali. Tuomet paskubom, bet ramia širdimi, kad vaikas saugiai paliktas ir stebimas, pasidarau neatidėliotinus darbelius, o ne tokius svarbius atidedu šalin, kad galėčiau būti su vaiku. Tiesa pasakius ir tuomet kai vaikas sveikas, stengiuosi kuo daugiau laiko leisti kartu, o tai darau įtraukdama vaiką į darbelius, kuriuos darau. Vaikams tai labai patinka, kai tinkamai pateiki idėją. Todėl nemanau, kad didesnis dėmesys kai mažyliai serga juos paskatintų sirgti dažniau. Visgi vien mamos dėmesio nepakanka, mažoji labai mėgsta bendrauti, būti tarp žmonių, o tai sergant neįgyvendinama. Negalima vaikytis katinų lauke, negalima valgyti saldumynų ir mėgautis ledais kol sergi. Ne, sirgti tikrai neapsimoka, todėl kolkas visuomet yra didelis noras ir motyvacija pasveikti ir kuo greičiau, nes pasveikus visko daug daugiau, viskas daug įdomiau ir linksmiau;) Būkit sveiki!;)
