Kartu ir džiaugsme, ir ligoje..

Esu ta, kuri tiki, kad mamos rankos daro stebuklus. Ypač kai sega vaikai… Mamos rankų prisilietimas gydo, mažina skausmą, temperatūrą, nuima kitus negalavimus.
Susirgus vaikams, ypač kai jie buvo mažuliukai ir jiems itin reikėjo mamos rankų, jaukaus mamos glėbio, visas dėmesys buvo skiriamas jiems. Buities darbai tikrai niekur nedingdavo, namai nesugriūdavo. Prie vaikų budėdavom pakaitomi
Net ir naktimis būdavau šalia, negalėdavau kitaip, susirgus kuriam nors persikraustydavau į vaikų kambarį, kad girdėčiau kiekvieną krepštelėjimą, kad galėčiau ištiesus ranką paliesti ir pajusti ar nekyla temperatūra.
Tenkinom praktiškai visus norus… Net ledų duodam…
Aišku galiu tik pasidžiaugti, kad ligos nepuola  mūsų dažnai.. O jei ir užpuola greitai atsitraukia… O ar vaikai išlempa gaudami daugiau dėmesio sirgdami? Nežinau, nepastebėjau. Nes dėmesį mes skiriam (skyrėm) visada ir sveikiems ir sergantiems. O pasveikus norisi žaisti, bėgioti, o ne mamos ar tėčio glėbyje "kiurksoti"...