Mūsų šeima dievina pasivaikščiojimus po miškus, parkus, pievas... Bevaikštant randame daug visokio gamtos lobio.
Šį sykelį atradome ...kavą. Ji bus iš gilių. Bet pradėkime viską nuo pradžių.
Prisirinkome pilnas kišenes gilių.
Na, kaip kasmet, tik pamiršome, kad vaikas didelis ir šis lobis jau darbelių gamybai netinka, nes prioritetai kitokie ir veikla kitokia.
Pagalvojome, jei jau rinkome, gal neišmeskime? Gal pasidarykime gilių kavos?
Dukrelė su riešutų gliaudymo įrankiu giles išlukšteno.
Išlukštenus apipyliau verdančiu vandeniu ir taip "žaidžiau" kokį puosdienį: apipilu verdančiu vandeniu-nupilu-vėl apipilu verdančiu vandeniu. Vaikas sakė, kad apipyliau devynis kartus. Nakčiai subėriau į termusą, apipyliau ir palikau.
Ryte nukošiaus, įpyliaus į puodą pieno, subėriau išmirkytas giles ir viriau piene pusvalanduką.
Skubėjau į darbą, tai ir palikau puode.
Vakare nuploviau ir džiovinau keptuvėje.
Sekančią dieną apskrudinau keptuvėje ir kai atvėso su kavamale sumaliau.
Bandžiau išsivirti gilių kavos su kavinuku, skirtu ant viryklės virti kavą, bet nepavyko, nes kavinukas pradėjo tekėti (maniau sugedo, bet tik šiai kavai).
Teko užsiplikyti verdančiu vandeniu.
Bet skaniausiai buvo, kai užsiplikinau verdančiu pienu.
Mūsų šeimai tikrai patiko lietuviška kava, kuri yra iš gilių.
Vau, na ir šaunuoliai jūs.
Skaičiau daug kartų apie gilių kavos gamybą, bet taip ir pritrūkdavo kantrybės tai išmėginti.
🌷🌷🌷