Vakaras. Vaikas iš bato ištraukia daiktą, panašų į karoliuką. Būtų kaip ir karoliukas, bet nėra skylutės. Šeimos taryba vienbalsiai nutaria, kad vaikas atsinešė iš mokyklos, galbūt kas nors slapčia įdėjo į batą.
Antrą vakarą jau du randa. Šeimos tarybos išvada - vaikas įsigyjo gerbėją.
Trečią vakarą jau ir mama šlepetėje randa. Padarome išvadą, kad čia „vaiko darbas“. Bet pradedame aiškintis kas per daiktas. Ragauti net nebandome, nes „atsinešta iš mokyklos“ , gal koks cheminis daiktas pvz. skalbiamieji milteliai. Vaikas irgi nežinomų daiktų neragauna, nes išmokytas, kad gali būti ne maistas.
Tėtis pamano, kad tai galėtų būti sėklos, atsivežtos iš kokios nors šalies. Na, nasturtų sėklos tikrai panašios, bet spalva ne tokia balta. Jei nuspręsta, kad sėklos – pasodinu. Niekas neišdygo: nei gėlė, nei riešutų medis.
Vaikas pasako, kad čia galėtų būti kriauklė, bet nepamenu, kad kažką panašaus būčiau rinkusi. Jei vieną tokią turėčiau, gal ir pagalvočiau, kad nepamenu, jog rinkau. Juo labiau, kad iš paskutinės šalies šio gėrio negalima buvo vežtis.
Prieš advento kalendoriaus viešnagę, vaikui tenka susitvarkyti kambarį, nes gali būti taip, kad herojai pamatę tvarką, daugiau nenorės ateiti, o jei ateis, tai nepaliks dovanų arba paliks menkavertes. Dar gali pamanyti, kad vaikas mažas, tai atneš dovanų žinduką ar kokį kitą „leliukišką“ prizą.
Vaikas betvarkant rado visą maišiuką su šiuo gėriu ir aprašymu suprantama kalba. Kaip jūs manote, kas tai?
Mes jau žinome.
Dabar turbūt paklausite kaip jie išbyrėjo?
O gi katinukui buvo įdomus maišelio turinys, jį prasidraskė ir laisvalaikiu ridendavo rutuliukus, kai mūsų nebuvo namie. Būtų ilgai taip žaidęs, bet nemokėjo sudėti atgal į maišelį.
Bet tik vieno nesuprantu, kaip vaikas tų rutuliukų nerasdavo mokykloje, juk batus persiaudavo.
Tai kas čia per gėris?