Ketverių metų žmogus: Augustė

  Prieš keletą dienų Augustei suėjo ketveri metai. Kai Augustė buvo kūdikis, vaiko pasiekimus, pasikeitimus rašiau į dienoraštį kas mėnesį. Dabar tai darau kasmet, atšventus dar vieną dukrytės gimtadienį. Jau lyg ir turiu tradiciją ir MK papasakoti, iliustruoti, koks gi yra vaikas su metais jam einant vis didyn.  Taigi – keturmetė.

Fiziniai parametrai, sveikata, miegas, mityba: svoris – 18,00 kg, ūgis -107 cm . Plaukai pamažu keičia spalvą, tamsėja. Imunitetas pereina į aukštesnį lygmenį: mažiau serga, o jei serga - lengviau ir trumpiau. Alergiška uodų įkandimams. Kojos ištinsta, atsiranda skausmingi guzai. Saugomės, tepamės, purškiamės ir t.t. Pagaliau vaikas naktį jau miega be prabudimo. Žinoma, pasitaiko, kad pabunda susapnavus blogą sapną ar pan. Apetitu nesiskundžia, ypač – svečiuose. Ne kartą buvau liudininkė, kai prie kaimynų tvoros priėjusi kaimynui šaukia: „Nerijau, noriu lašinių!„ (gerai, kad su kaimynais bendraujame kaip su draugais :-)).

Tokio amžiaus žmogus – tikras išminties ir „mandrysčių“ rinkinys. Kalba daug ir įdomiai, todėl kartais net užsirašau jos išmintį.

Štai keletas:

*Kai mes, suaugusieji sprendžiam kokį nors klausimą, tariamės, ji mums sako: „nesijaudinkit, mes vis tiek išgyvensim“. Ir tada šypsosi žiūrėdama į akis.

*Augustė klausia: „mama, kada pirksim mišką?“.

- Kam tau miškas?, - klausiu.

-Na miške sodinsim grybus, juos laistysim, paskui valgysim.

...Dar prieš kelis mėnesius prašė pirkti karvę, nes pieno reikia...

*Ryte vedu Augustę į darželį. Lipame darželio laiptais, kai Augustė sako:

- Direktorė serga(darželio direktorė).

Palipame dar kelis laiptelius. Augustė sako: „šito žodžio auklėtojai nesakyk“.

-Kokio žodžio? - klausiu.

- Kad direktorė serga...

Supratau, kad čia karinė paslaptis, kurią žino visas darželis :-).

* Augustė bemaitindama katiną, ant žemės išberia iš dėžutės visą jo maistą. Aš ją baru: „daugiau tau neleisiu maitinti katino, jei šitaip elgiesi“.

- Tu per naktį pamirši, kad man katino neleidai maitinti...

*Kieme rado negyvą vabalą ir šaukia: „oi, vabalas mirė. Jam skauda!“.

* Augustė gavo dovanų vaikišką nagų laką. Sako: „mama, kur mano nagų lūpdažiai?“

* Augustė iš niekur nieko klausia: „mamyte, kai aš numirsiu, vėl tavo pilvelyje apsigyvensiu?“.

*Augustė šiandien prieš užmigdama man sako: „Geroji mergele, ačiū už dėmesį. Tu – visas pasaulis“.

Judrumas. Keturmetė Augustė – vis dar labai judrus vaikas, tačiau manau, kad jau pagaliau išmoko normaliai vaikščioti. Iki 3,5 metų ji vietoj normalaus ėjimo bėgdavo. Tačiau valgyti ramiai sėdint – jai vis dar iššūkis. Valgydama ji spyruokliuoja. Didelis pasiekimas - Augustė išmoko padaryti kūlvirstį! Suėjus ketveriems, ji jau vis drąsiau išbando iki tol nebandytas, baimę kėlusias pramogas.

Gamtos mylėtoja. Nuo pat kūdikystės – tikras gamtos vaikas. Visi mirę vabalai užjaučiami, gėlės išuostomos,  namo iš darželio kasdien parneša kišenėje kurią nors gamtos dalelę – kankorėžį, akmenį, plunksną ar tiesiog smėlio. Net nesuprantu iš kur darželyje tokios gausios atsargos?...Aš namie toms gėrybėms net „įsteigiau“ dėžę. Dabar kaupiam akmenis, kankorėžius ir visa kita. Auklėtoja pasakoja, kad Augustė dažnai mėgsta darželyje stovėti apsikabinus pušį :-). O prie jūros peršlapusi iki paskutinio siūlelio, namo kulniuoja tik per balas :-).

Meilės kamuolys. Apsikabinimai, bučinukai ir visos kitos meilybės tiesiog veržiasi iš Augustės. Net kai indus plaunu, ji nepasiekia manęs pabučiuoti, tada bučiuoja į kojas. Viešoje vietoje net sutrinku, kai vaikas man ima bučiuoti rankas. Tiesiog šiaip, be jokios priežasties, norėdama išreikšti meilę.

Draugystė su šunimi ir katinu. Augustė auga kartu su šunimi ir katinu, tad šie – jos didžiausi draugai, ir žinoma, jų vaidmuo- kaip jaunesniųjų sesių ar brolių. Tad ne tik žaidžiama kartu su jais, bet jie ir auklėjami. Ne visada - gražia forma. Tenka šioje srityje pačią „auklėtoją“ auklėti.

Pagalbininkė. Noras padėti – didelis. Valo dulkes, langus, plauna indus, grindis, rūšiuoja skalbinius, ravi, laisto, renka derlių, maišo tešlą, pjausto salotas, maitina šunį ir katiną. Bet pati geriausia pagalba, kurią ji man pasiūlė – žolės karpymas žirklėse patvoriuose. Super! Rekomenduoju visiems, turintiems savą kiemą.

Savarankiškumas. Rūpinimasis savimi. Jei mamą ir tėtį pagrobtų ateiviai, tai tokio amžiaus vaikas kurį laiką jau išgyventų pats: moka apsirengti/nusirengti, nusiprausti, pasiimti maisto iš šaldytuvo. Šio amžiaus Augustės pasiekimas – savarankiškas nagų nusikarpymas. Mamai atkrito toks varginantis darbas! Vieną kartą dienos metu Augustė sako: „lekiu dantis išsivalysiu“. „Kodėl?“,- klausiu. „Gi saldainį suvalgiau. Maša irgi taip daro“ – atšovė Augustė.

„Kūdikiškumo apraiškos“. Kartais Augustei užeina noras elgtis kaip pyplei: valgydama jogurtą išsiterlioja veidą iki ausų, į burną įsikiša butelio kamštuką ir vaizduoja, kad tai jos „tiūtė“, kurios būdama kūdikiu nė iš tolo neimdavo į burną.

Muzikalumas. Augustę vis dar labai traukia muzika. Vis tikėjausi, kad tai su amžium praeis, juk mes, tėvai – ne muzikantai. Trejų metų proga gimtadienio dovanos paprašė pianino, o ketverių metų proga – būgnų. Mėgstamiausios dainos - „Duokim garo“ tipo. Neseniai Maximoje sustojusi prie kompaktinių diskų išsirinko vienintelį, pati „riebiausią“ – „Duokim garo!“ dainų rinkinys, 5 diskai viename rinkinyje :-).

Bendravimas su žmonėmis. Tai labiausiai mane žavinti, bet kartu ir neraminanti, Augustės savybė. Ji labai greit randa bendrą kalbą su žmonėmis, nežiūrint jų amžiaus. Stebėjau, kaip ji tai daro. Tyliai prieina šalia to žmogaus ir nusišypso. Jei žmogus atsako šypsena ir užkalbina ją, tuomet ir prasideda...Išpasakoja viską. Traukinyje taip susidraugavo su palydove, kad ši nuoširdžiai apgailestavo, kad neturi tokios anūkės. Su vaikais susidraugauti Augustei dar paprasčiau. Net ir su vyresniais už ją. Tuomet vaikams padovanoja savo žaislus, apipila juos bučiniais ir apsikabinimais. Viename baliuje, šokių įkarštyje mes su vyru net paklausėme vienas kito: „ar čia mūsų vaikas?“. Ta trimetė mergaičiukė kvietė šokti jai nepažystamus vyrus ir šoko taip, tarsi tai būtų jos geriausi draugai.

Žaidimai ir kiti užsiėmimai. Kažin, ar Augustei atrodo žaidimas tai, ką ji daro kasdien. Ji kasdien rūpinasi savo lėle-kūdikiu. Ši lėlė, pasirodo, yra viena trijuose asmenyse: lėlė- kūdikis, lėlė- lelius ir lėlė-mergina. Taigi, ji verda valgyti, moko rašyti, gydo, stato į kampą, veža vežimėliu į kiemą ir t.t. Visos kitos Augustės lėlės ir meškinai yra lėlės - kūdikio sesės ir broliai. Be to ji žaidžia ir su lego, dėlioja dėliones, važinėja dviračiu, paspirtuku, mėgsta piešti, žaisti su modelinu ir be proto patinka visokie pasikuteliojimai, šėliojimai. Tuomet nuo jos skardaus juoko ir šūkavimų skamba visi namai. Pasakos skaitymas prieš miegą – tiesiog privaloma!

„Ožiai“. Ypatingai dideli ožiai užeina jau retai, dažniausiai pavyksta derybų keliu susitarti. Anksčiau už didelius „ožius“ Augustė buvo vedama į kampą(apmąstyti, ką padarė negerai), dabar to jau nebeprireikia. Tačiau dabar...ji pati stato į kampą savo lėlę... :-)

Darželio įtaka. Augustė jau pora metų lanko darželį. Išties gerų dalykų juos ten moko. To nepastebėti neįmanoma, nes vaikas, įgijęs žinių darželyje, auklėja mus, tėvus. Taigi, savo keturmečio vaiko esu mokoma gražiai susilankstyti drabužėlius, mandagiai kalbėti, sveikai maitintis(iš darželio parsinešė magnetuką su sveikos mitybos piramide, tad dabar man dažnai kaišioja po nosim ir sako, ką valgyt ir ko – ne). Žinoma, saldumynai kenksmingųjų kategorijai, jos manymu, nepriklauso... :-)

Kai laukiausi, vis pagalvodavau, o koks gi bus mano vaikas? Kaip atrodys, kaip elgsis? Nė iš tolo nenumaniau, kad auginsiu vaiką, kuriame tiek daug stebuklų, meilės ir visko, ko žodžiais neįmanoma išreikšti!