Pamačiau laidelę, kurioje pasakojo, kad dingęs 15 m. berniukas Alytuje pasikorė. Tai baisi tragedija ir mes nuo to nesam apsaugoti. Iškilo toks klausimas: ką daryt, kad tai neatsitiktų kiekvieno mūsų šeimoje?
Manau, didelės įtakos turi ir tėvai, ne tik mokykla. Tad klausiu jūsų, kurios auginate šiek tiek vyresnius vaikus - kaip juos auklėjate? Kaip su jais sutariate? Kaip bendraujate?
Ar jie viską išsipasakoja, kas vyksta darželyje, mokykloje? Kaip sprendžiate dilemas, iškilusias vaikui? Ar duodate patarimus ir ar jie klauso tai, ką jūs jiems sakote?
nu nebuna taip kad vaikas visa diena vaiksto vienas vakarais visada su juo pazaidziu su kamuoliu ar taip pagaudau nes Mantuj labai patinka kai ji gaudau, zvygauja lakstydamas😃
stengiuosi kuo daugiau bendrauti su savo vyresniuoju..bet kai yra mazylis, tas vyrenysis lieka lyg ir nuskriaustas...tai pasnekesiai lovoje ir pasaka pries miega yra sventa...nors paciai akys limpa privalau tai daryti, kad vaikas nejaustu skriaudos...taciau is kitos puses, kokie fantastiski tada buna musu pasenkesiai, is sirdies...ir tokie jausmingi..tada ir jis man ir as jam tiek meiliu zodeliu prisakome😉o kiek apkabinimu ir bucinuku gaunu..zinokit verta(kad ir kaip butume nuvargusios po dienos darbeliu)kuo daugiau laiko skirti musu stebuklams..🌷
mano dukra šiais metais pakeitė mokyklą, todėl šiek tiek bijojau ar pavyks adaptuotis, ar nebus skriaudžiama, nes atvyko iš mažesnio miesto.. Tad dar vasarą stengiausi, kad susipažintų su kuo daugiau bendraamžių, kad turėtų jau pažystamų klasėje. Atsiskyrimo klasėje nepastebiu, nes ji labai visuomeniška, visur reiškiasi, nori dalyvauti.. Nuo rudens eidavau kasdien į mokyklą ir kalbėdavau su mokytoja ar pritampa manoji.. praėjus porai mėn supratau, kad ji pritapo iš karto. Namie rūpesčių būna tik dėl vadinamų ožių, bet jiems išlindus visada einam dviese kalbėtis. Dažnai pastebiu, kad pro vieną ausį įeina, pro kitą išeina.. bet gal kiek nors prisimena iš mūsų bendravimo. šiaip stengiuosi kas vakarą ruošti kartu pamokas, nes kitaip lyg specialiai kažką pamiršta padaryti..
Kaip nuo mažens bendrausim su vaikais-tokį rezultatą turėsim ,kai jie paaugs
Na mano dukrutė kaip čia pavadint"nepėsčia"moka pastovėt už save,bet kai jau prireikia tai šneku aiškinu kokių nors pavyzdžių prigalvoju.O man kažkada atrodo draugė pasakė,paprastas klausimas nuo darželio net laikų, grįžus ar paskambinus vaikui:kaip šiandien sekėsi?Gal priprato,bet grįžus išsipasakoja😀aišku juk kaip ir kiekviena mergaitė turi paslapčių ir nuo mamos, kuriomis dalinasi tik su drauge
pasakoks,kalbekis ar ane mazai ta tur reiksmes tokio amziaus paugliams...
pati norejau tik kad paliktu mama mane ramybej 😀
na kolkas tai visas demesys skirtas suneliui, viskas sukasi tik apie jy, bet ateity juk reiks y darba eiti, jam y mokykla to laiko bus vis maziau, o ne paslaptis kad kaikurie vaikai patys nenori labai daug su tevais bendraut.
Na musu bendravimas kolkas zaidimai,sokiai ,daineles ir pasakele pries miega,siaip gana nemazai,nes vaikas dabar labai demesio reikalauja,o kol turiu to laiko ,tai tikrai daug uzsiimu,o ir tetis gryzes vakare prie kompo ar tv netuno,manau,kolkas tikrai pakankamai,o kaip bus ateityje negali zinoti,iseisiu i darba,vaikas i darzeli ir liks tik vakarai ir savaitgaliai. Ech...
mažai, labai mažai, tik vakarais, prieš miegą
atrodo stengiuosi kuo daugiau skirti laiko dižiajai dukrai, kuriai 9 metai, bet ji pradėjo sakyt, kad per daug laiko skiriu mažajm broliui, tai kai tik turiu laisva minutę, skaitom knyga, žaidžiam, piešiam ir pan.Noriu jai būti draugė ir mama,ji patiki man savo paslaptis, prašo patarimų