Kiekviena mama turi didžiuotis, jei maitina krūtimi

Ši istorija – tai tiesiog malonūs mano išgyvenimai. Kai laukiausi, žinojau, jog maitinsiu krūtimi savo kūdikį. Kad neturėsiu pieno net negalvojau. Apie žindymą šiek tiek domėjausi. Paskaitinėdavau internete, klausdavau draugių, kurios jau turėjo vaikelius.

Po atlikto Cezario pjūvio atnešė mano mergaitę ir pridėjo prie krūties. Buvo labai keistas ir malonus jausmas. Dėl skausmų po operacijos padėdavo akušerė maitinti dukrytę, išmokė teisingos žindymo padėties.

Labai svarbu išmokti teisingai žindyti vaikelį, nes nugraužia spenelius, blogai jaučiasi ir mama, ir kūdikis. Man taip pat nugraužė pirmomis dienomis, bet panaudojau Bepanten tepaliuką spenelių gydymui. Patepdavau po maitinimo. Išmokus teisingai paduoti mergaitei krūtį ir viskas susitvarkė.

Kai maitinu dukrytę, jos akytės žiūri į mano, labai geras jausmas. Kai naktį prabunda, įsikeliu iš lovytės šalia savęs, pavalgo ir vėl užmiega. Nereikia keltis ir eiti taisyti mišinuko, ir dukrelė neišsibudina. Labai svarbi ir tėvelio pagalba. Būna, kad bemaitinant užmiegam abi.

Tėvelis visada įkelia dukrytę atgal į lovytę ir nežadina manęs. O naktį juk taip miego norisi. Dabar mano dukrytei 3 mėnesiai, dar maitinu pati ir abi puikiai jaučiamės.

Maitinti savo kūdikį – tai nuostabus jausmas kiekvienai mamytei. Tai ne tik maistas vaikeliui, bet ir artimas ryšys tarp mamos ir vaikelio. Kiekviena mama turi didžiuotis savim, jei ji maitina krūtimi.