Klaipėdos zoologijos sode esame buvę jau senokai, kai jis dar tik įsikūręs buvo. Pravažiuodami pro šalį, nusprendėme vėl apsilankyti. Gal kažkas pasikeitė, išgražėjo...
Šis zoologijos sodas garsėja savo plėšrūnais: tigrais, liūtais kt. Jų išvydome tikrai nemažai. Vieni jų miegojo, kiti - intensyviai vaikščiojo. Praeinant pro jų aptvarus, susitikus žvilgsniams, šiurpas eina per nugarą...Augustė ragino tik greičiau eiti tolyn.
Baltieji vilkai. Jų buvo labai daug, suaugusių ir vaikų. Kaip ir kiti gyvūnai, taip ir jie, taškėsi balose, mat tądien buvo lietinga.
Afrikos karvės buvo tokios ramios, o gal - liūdnos...
Lamos, kupranugariai ir ožiukai iš lankytojų laukė skanėstų, mat čia galima nusipirkti kibiriuką maisto ir juos maitinti.
Paukščių buvo nedaug - pelėda, apuokai, juodoji gulbė, povai, kalakutai. Beje, juodoji gulbė gyveno prabangiausiai, turėjo namažą tvenkinį ir didelę teritoriją...
Dar matėme pora rūšių beždžionių, laukinę katę.
Labiausiai patiko kengūros, kurios ganėsi laisvai sode, tarp obelų. Norėjome jas prisišaukti ir pažiūrėti iš arčiau, tačiau nežinojome to burtažodžio, kuriuo pašaukus jos ateitų...
Nežinau, gal kad lietinga diena pasitaikė, bet šio zoologijos sodo vaizdas mus nuteikė liūdnai.
Trūko žalumos, erdvės plėšrūnams ir...net nežinau...Ko gero puikiausi zoologijos sodai, kai žmogus yra mašinoje- aptvare, pravažiuojantis pro jų gyvenamąją vietovę ir juos stebintis, o ne atvirkščiai.
Beje, šiame zoologijos sode auga trys maži baltieji tigriukai. Su jais sodo lankytojai už papildomą 15 eurų mokestį gali nusifotografuoti ir pažaisti. Nepigu. O jei šeimoje yra keli vaikai, norintys paglostyti šiuos mažylius?...Mes su mažyliais pabendravome per langą.
