Sveiki!
Tikiuos, kad džiaugiatės žiemos pramogomis kasdien. Mes su dukrele stengiamės kuo daugiau būti lauke, o sniego gausa džiugina mažėlę. Ypač smagu voliotis minkštuose sniego pataluose. Oras pasakiškas! Neužsisėdėkite namuose, juk mūsų žiemos tokios nenuspėjamos – čia sninga, o rytoj jau, žiūrėk, lyja...
O šiandien noriu pakalbėti apie nuotaikingą knygą „Ką kalba mažylis, kai dar nekalba“. Išleista 2014 metais. Autorius: Bunmi Laditan. Ant viršelio puikuojasi užrašas – Nepraradusiems humoro jausmo. Juk tikrai, knyga parašyta labai sarkastiškai, juokingai. Jeigu kuri mama ją nuperka, norėdama rimtai pasiskaityti apie vaikų auklėjimą – čia nelabai tinkamas variantas. Ši knyga labai tinka, jeigu seniai nesijuokėte, jeigu jaudinatės dėl savo mažylio išdaigų, valgymo, maudymo ir pan. Nes ji tiesiog išbraukia visus mūsų nuogąstavimus iš visų sąrašų. Joje kalba vaikas. Mūsų mažylis, kuris dar nemoka kalbėti. Nemoka sėdėti ant puoduko ir nė nemano, nekenčia pietų miego, auklėjimo. Jis teigia, kad jeigu norime padaryti jį laimingą, būtina perskaityti šia knygą.
Foto:
Juokiausi daug daug kartų. Čia puikiausias juoko užtaisas. Vaikas aiškina tėvams, kaip jie turi elgtis, kad jis būtų laimingas. Reikia kuo daugiau saldumynų, jokių drausmių, jokių pogulių, tėvai turi atsisakyti savo pramogų. Jeigu norite būti idealūs tėvai – pasimokykite iš senelių – kaip jie dievina savo karalaitį.
Nepaisant sarkazmo, knyga tikrai gali leisti pažvelgti giliau į savo vaiko asmenybę. Pagalvoti – o gal kartais tikrai elgiuos ne taip, kaip reikia. Neretai tėvai pasisavina vaiką – tu esi mano ir elgsies taip, kaip aš noriu. Aš manau, kad mes esame tarpininkai. Mums paskirta padėti užaugti vaikui. Ir leisti išskristi iš mūsų lizdo. Todėl labai norisi vadovauti paradui, bet būtina stabtelti. Atsižvelgti į savo vaiko norus. Į jo asmenybę. Išgirsti, ką jis nori mums pasakyti. Juk dažnai net nenorime gilintis ir pakeliame balsą, užuot vaikui kantriai išaiškinus.
Manau, kad labai teisinga mintis, jog vaikas yra mūsų atspindys – elkitės deramai ir nereikalaukite iš vaiko neįmanomų dalykų. Manote, kad vaiko pasaulėlis mažas ir saugus? Patikėkite, jis kasdien susiduria su aibe iššūkių. Ne visada moka pasakyti, kad pervargo, kad jam per daug įspūdžių, todėl tiesiog beviltiškai krenta ant grindų parduotuvėje. Ką darome mes? Pagalvokime...
Knygoje atpažinau ir savo kasdienybę, ypač skyriuje apie miegą. Mano dukrelė dėl dantukų labai prastai miega jau ilgą laiko tarpą. Vaikas iš knygos man aiškina, jog išmiegoti visą naktį neįmanoma. Ir jog
„miegas yra karalių ir karalienių prabanga. Jei norite išsiaiškinti ar esate karališkosios šeimos nariai, išeikit į lauką. Ar kas nors jus fotografuoja? Ne? Sveikiname, esat eiliniai piliečiai. (...) Išsimiegoti reikėjo prieš kelerius metus, kai dar neturėjot vaikų.“
Patariu pasiskaityti šią knygą 1-2 metukų vaikučių tėveliams :)
