Knygos pavadinimas: Kaip išgyventi Marijos žemėje
Autorius: Olegas Lapinas
Originalo kalba: lietuvių
Leidimo metai: 2010
Puslapių: 288
Aprašymas:
Marijos žemė – Lietuva. Olegas Lapinas knygoje sarkastiškai aprašo mūsų gimtinę – jos klimatą, istoriją, kalbą, politiką, verslą, sportą, mokslus ir pan. Pati knygos mintis labai gera – tai turėjo būti vadovas, kuris parodo, kaip reikia gyventi ir orientuotis Lietuvoje. Yra labai juokingų vietų, taiklus humoras, tačiau ir yra gan nuobodžių. Susidaro įspūdis, kad vietomis autorius tiesiog rašė skyrių dėl to, kad reikėjo jį parašyti.
Kiekviename skyriuje pateikiami ir gan taiklūs anekdotai, tiesa, ne visus juos supratau.
Mane labai žavi Lietuvos dialektai. Kai kurie žodžiai labai pralinksmina, nors tai anaiptol nereiškia, kad šaipausi. Autorius žaismingai juos aprašo. Vakaruose ir šiaurės vakaruose: Lioub gert, lioub dainuot, lioub į Skoudą nuvažiuot. Pietuose žmonės labai tęsia galūnes, atrodo, kad ne kalbą, o dainuoja: Vaikjeli, koks jyra ažere vanduo?
Vilniuje ir Vilniaus rajone žmonės naudojasi kalbų maišalyne. „Tai, cypo, Stasikui paskambink dzel to... Nu, dobrienko, do widzenia“.O taisyklingiausiai žmonės kalba Marijampolėje.
Daug dėmesio skiriama ir alkoholio problemai Lietuvoje. Ją autorius irgi bando pristatyti žaismingai. Jis teigia, jog „išgirdusio apie čerkutę ir buteliuką lietuvio veidas pagyvėja“.
Anekdotas:
Kuo skiriasi lietuviškos vestuvės nuo lietuviškų laiduotuvių?
Per laiduotuves vienu girtu mažiau.
Man, kai nevartojančiai alkoholio, iš tikrųjų baisu. Šventė – žmogus geria. Laiduotuvės – vėl degtinė liejasi. Krikštynos, vestuvės – praktiškai jokia šventė neapsieina be svaigalų. Net eilinis savaitgalis. Tarsi žmonės be alkoholio negali nei atsilaiduoti, nei pakalbėti. O keisčiausia, kai svaiginasi po laiduotuvių. Geidulingi pietūs jau yra toks keistas ir nesuprantamas reiškinys, o dar degtinė...
