Autistai vaikai. Ar čia diagnozė? Knygos „Mano mažasis genijus“ autorė, vaiko mama taip nemano. Jos vaikas, kurio kūdikystė prabėgo kaip ir visų vaikų, staiga pradėjo keistis. Nesikalbėti, nesišypsoti, vengti žmonių, "užsiciklinti" ties vienu veiksmu... Jo elgesys pasidaro visai nevaikiškas. Berniukas pradeda domėtis keistais dalykais. Gydytojai negailestingi – vaikas autistas. Ką darytumėt Jūs, išgirdę tokią diagnozę? Kiekvienai mamai skauda širdį, jeigu jos vaikas kitoks, o jeigu dar „nenormalus“?
Knygos autorė (šią knygą rašė pati berniuko mama) nepasiduoda. Ji sutelkia visas savo jėgas ir tiki, kad jos vaikas ypatingas. Ir atspėkite kas nutiko? Berniukas neįtikėtinai jauno amžiaus įstojo į universitetą, netrukus pradėjo dėstyti studentams. O galbūt greitu metu gaus Nobelio premiją už savo teoriją. Štai kas įvyksta, kai motina tiki savo vaiku ir jo nenurašo.
Nemažai vaikų su autizmo sindromu yra laikomi keistuoliais. O kas yra keistuolis? Žmogus kitoks nei mes. Man labai skaudu matyti nelaimingus tėvus, auginančius neįgalius vaikučius. Tačiau tokių matau nedaug. Žymiai daugiau sutinku mamų (nežinau kodėl, bet tėčių rečiau – gal jie gėdinasi, gal palieka šeimą, nes neištveria sunkumų?), kurios yra laimingos, augindamos vaikutį. Nesvarbu, kad jis kitoks. Kad nekalba arba nevaikšto. Niekada nepasakys jai „mama“. Bet jie moka atsidėkoti už tėvų meilę.
"Jei vaikas, kuris niekada neturėjo kalbėti ar skaityti, gali pakilti į tokias neįtikėtinas aukštumas, įsivaizduokite, ką gali pasiektivaikai, kuriems nereikia įveikti tokių kliūčių. Ir kiek aukštai jie gali kilti, jei juos paskatintume išskleisti savo sparnus, – toliau už bet kokio horizonto, toliau nei siekia didžiausi mūsų lūkesčiai. Dalindamasi šiuo pasakojimu, viliuosi, jog taip ir bus."
(ištrauka iš knygos)
Dažnai galvoju – kokios mes mamos smulkmeniškos. Verkiame, kai mūsų sveiki laimingi vaikai naktimis neleidžia mums pamiegoti, išverčia visus stalčius, nevalgo arba krenta ant grindų. Kvailos smulkmenos. Palyginus su tuo, kaip turi gyventi kitos mamos... Ačiū Jums už Jūsų ištvermę...
Sveikieji ir jų tėvai kartais neįvertina, ką turi...