Geriausi mano prisiminimai susiję su Tetuliuku. Aš jį visad taip vadindavau. Su juo visad jaučiausi saugi.
Labiausiai trūksta "labanakt" palinkėjimo, šilto bučiuko prieš miegą. Visad išleisdavo kasas, sušildydavo antklodę prie krosnies. Apkamšydavo. Įjungęs naktinę lempą, rodydavo rankomis šešėlių teatrą. Sekdavo savo sukurtas istorijas.
Vasarą gulėdavome pievoje ir stebėdavome dangumi plaukiančius debesis, durdavom į juos pirštu ir pafantazuodavome, į ką jie panašūs. Žiemą leisdavomės rogutėmis nuo kalniuko. Lipdydavom senį besmegenį. Čiužinėdavom ant užšalusio ledo. Važiuodavom arkliu kinkytomis rogėmis.
Pamokų ruošimas kartu buvo didžiausia pramoga. Visokių būdų, kaip palengvinti mokymąsi, pamokindavo.
Begalės dalykų pasiilgstu...
O ko pasiilgstate Jūs iš vaikystės?
Dovilė
aš nepasiilgau vaikystės, man geriau dabar kažkaip😀
Ilgo miegojimo rytais pas mama ir Kaledu ryta prabudus ir dar gulint lovoje,pajusti daaaaug visokiu nuostabiu kvapu is virtuves paklidusius po visa nama -tada jau zinau,mmayte nuo pat ryto kazka verda,kepa,ruosia...ech...kokia nostalgija
vau kaip tu cia pataikei 😃,ypac del buratino limonado 😀
dabar yra limonadas at vinta stikliniuose buteliuose maximoje. tot ze vkus kak detsve 😀
o kur Matas dingo? 🤔 🤔
as ir pasiilgstu to nerupestingumo ,gyvenimo tik sau
man asmneiskai apacioje kamera patogiau, nes kai reikia pasiimti kazka is saldytuvo ir reikia lenktis iki zems kazkaip nelabai patogu, kad ir neesu dar senuciuke bet vis tiek😃
mmm..kugelis... mamkos,gal zinot ka apie saldytuvus su kameromis virsuje? gerai ar blogai,o gal tas pats?
laba srytas, as irgi turbut labiausia to nerupestingumo... tu dienu be rupesciu... 😀 pas mus dar ir dabar -10 😀 bet saulute sviecia labai graziai 😀 kugelis jau cirskia, galiu paskaitineti MK 😉
pas mus ryte buvo -12
siandiena pajury kaip grazu,balta,saule sviecia,tik saltis didelis.... 😀😀
sveikos 😀 as noriu vėl eiti i kiema,su mergom zaisti,su bernais lakstyti,nesirupinti apie rytoju 😃
labas rytas, aš labiausiai pasiilgau to nerūpestingumo ir negalvojimo- o kas bus rytoj... pasiilgau to vėjavaikiškumo, gulėjimo peivoje, žiūrėjimo į debesis....
🎉 🎉 🎉 🎉 uh pokalbiai atsirado 👍 👍 👍 iš vaikystės aš labiausiai pasiilgstu tų nerūpestingų dienų, kiemo draugų ir vaikiškų žaidimų, iki 13 metų žaizdavom su lėlėmis, negėda būdavo po miestelį sukti vaikiškais vėžimais, dabar pamačius trylikametę su lėle ir vaikišku vežimu numirčiau 😃
tik mokykla ir pamokų ruošimas man nekelia gerų prisiminimų 😈 😈 😈
ir dar galiu pasigirt kad praeitą vasarą vienos kiemo draugės dėka, padarėm vaikystės kiemo susitikimą, oi kaip smagu buvo po tiek metų ir mūsų buvo net 17 plius dar antros pusės ir vaikai, nu nerealiai, žaidėm vaikystės žaidimus, šokinėjom gumytę ir ttt