Šiandien užkliuvo akys už projekto "Vaikų svajonės". Puiki iniciatyva. Susidomėjau, ėmiau skaitinėti vaikų troškimus. Ir kaip bebūtų keista, dalis septynmečių, aštuonmečių turi ir nevaikiškų svajonių: Kalėdoms gauti spintą rūbams susidėti, žieminius batus, fotosesesiją, lovą-kušetę, stalą pamokoms ruošti... tai tik dalis tų nevaikiškų svajonių.
Kita vertus, tokios svajonės labiau jaudina nei troškimas "lėktuvo su distanciniu valdymu", "kalbančios lėlės ar kito žaislo".
Apie ką svajoja jūsų vaikai?
Maniškis trimetis Kalėdų senelio teprašytų knygutės "taškiukus suvedžioti". Taigi kol kas norai nedideli ir realūs :)
ko gero išties vaikai atkartoja mūsų, todėl vaiko specialiai neakinu, kad "žiūrėk, koks tai šaunus žaislas - gal norėtum tokio?". Bet kaip minėjau, tos nevaikiškos svajonės irgi priverčia susimąstyti apie prioritetus mūsų gyvenime: gal mes savo vaikui Kalėdoms dovanojame žaislą už 100 ir daugiau lt, kai tuo tarpu skurdžiai gyvenančios šeimos galbūt neturės net ant stalo ko šventiškesnio pasidėt...
Dziugu,kad JUSU vaikiskos svajones. Skaiciau ir as vaiku svajons - nustebau. Maniau gal neturtas daro ta, bet pasigilinau ir padariau isvada,kad vaikai tevu kopijos, jie mus atkartoja (kartais svecialiai tevai vaikais manupuliuoja). As dar dziaugiuosi uz savo sesiamete, kuriai man dar atrodo, kad mes, suaugusieji, neuztersele mazytes, linksmos, nerupestingos galvytes tokiais rimtais dalykais.... liudna, labai liudna, kai vaikui reikia galvoti apie tokias dovanas...