Žiemą trūksta saulės energijos, sumažėja šviežių daržovių ir vaisių, tad lengviau limpa virusinės ir peršalimo ligos. Dietologai pataria šiuo metu atsigręžti į rauginto pieno produktus, mat produktai, praturtinti gyvosiomis bakterijomis, padeda stiprinti organizmo atsparumą.
Medikų teigimu, mityba – labai svarbus veiksnys, stiprinant organizmo apsaugą nuo peršalimo ligų ir virusinių susirgimų žiemą.
Ypač svarbu pasirūpinti, kad valgiaraštyje netrūktų gerųjų bakterijų turinčių produktų – jogurtai, gėrimai su probiotinėmis kultūromis padeda ne tik stiprinti organizmo atsparumą, bet ir palaiko sveiką žarnyno mikroflorą bei gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, skatina vitaminų ir aminorūgščių pasisavinimą.
„Ne veltui mūsų senoliai anksčiau vartojo gerokai daugiau rauginto pieno produktų, kurių jų anūkų racione beveik nebeliko“, – teigia gydytoja dietologė Edita Gavelienė.
Dėmesys daržovėms, vaisiams ir riebiai žuviai
Anot gydytojos dietologės, apie mitybą žiemą vyrauja nemažai nepagrįstų mitų. „Įsivaizduojama, kad jeigu aplinkui įsisiautėjus ligoms čiupsime citrinos su imbieru ar česnako su juoda duona, iškart užsitikrinsime stiprų imunitetą ir tapsime atsparesni ligoms. Liaudies metodai sveikatai naudingi, bet toli gražu nepakankami“, – sako gydytoja dietologė.
Gydytoja aiškina, kad norint išvengti ligų ir išlaikyti stiprią sveikatą padeda ne stebuklingi receptai, o tinkamai subalansuota mityba, todėl racionas turi būti kuo įvairesnis. Pagrindiniu mitybos principu išlieka visiems puikiai žinoma mitybos piramidė, kuria vadovaujantis galima teisingai nustatyti, kiek ir ko turėtume valgyti.
E. Gavelienė pastebi, kad žiemą taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti organizmo atsparumą didinantiems daržovėms ir vaisiams, riebiai žuviai. Šiuose produktuose esantys vitaminai ir maistinės medžiagos teigiamai veikia mūsų imuninę sistemą. Vieni svarbiausių vitaminų žiemą yra C, A, B6 ir E vitaminai.
Gerai savijautai – ir „gerosios“ bakterijos
Tyrimai parodė, kad probiotiniai produktai pasižymi savybe, didinti žmogaus organizmo atsparumą ligoms. Medikų teigimu, jų turintis maistas turėtų tapti kasdiene šiuolaikinio žmogaus, o ypač miestiečio, raciono dalimi.
Probiotikai – tai gyvosios gerosios bakterijos (laktobakterijos, bifidobakterijos), kurios teigiamai veikia žmogaus organizmą. Kaip teigia E. Gavelienė, kiekviena iš probiotinių bakterijų turi unikalių savybių ir savitą poveikį, dėl kurių jos visos yra skirtingos. Jos ypač naudingos tada, kai gerųjų bakterijų žmogaus žarnyne mažėja dėl netinkamos mitybos, patiriant stresą ar vartojant antibiotikus.
Sveikstantiems ir antibiotikais gydytiems ligoniams gydytojai neretai skiria probiotikų kapsulėmis, tačiau bet kurios maistinės medžiagos visuomet geriau įsisavinamos, gaunant jas tiesiogiai iš maisto produktų, pavyzdžiui, jogurtų ir jogurto gėrimų, kurie gaminami naudojant natūralias naudingąsias bakterijas.
Probiotikų yra ir kituose produktuose, pavyzdžiui, raugintų kopūstų ar raugintų agurkų sultyse. Valgant tokį maistą, naudingosios bakterijos nukeliauja į žarnyną ir padeda natūralioms žmogaus bakterijoms susidoroti su žiemos iššūkiais sveikatai ir gerai savijautai.
Vitaminų ir mineralų šaltiniai
Probiotikai, gerosios bakterijos: jogurtai, jogurtiniai gėrimai su gyvosiomis bakterijomis (pirkdami pažiūrėkit ant pakuotės, ar pateikti gyvųjų bakterijų kiekiai. Patikimiau pirkti tuos jogurtus, kuriuose gyvųjų bakterijų kiekiai nurodomi).
Organizmo atsparumui didinti svarbūs vitaminai ir mineralai
C vitamino šaltiniai: švieži citrusiniai vaisiai, erškėtuogės ir šaltalankio uogos; rauginti kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, pomidorai, paprika, bulvės, špinatai, petražolės, javų ir sojos daigai.
A vitamino šaltiniai: paukštiena; jūros žuvys; kiaušiniai, pienas ir jo gaminiai; sviestas ar kokybiškas minkštas margarinas, geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos, paprika, bananai, persikai, abrikosai).
B6 vitamino šaltiniai: paukštiena, jautienos kepenys, avižiniai dribsniai bei rudieji ryžiai, žalios daržovės, bulvės.
E vitamino šaltiniai: kruopos, kviečių daigai, rupių grūdų produktai, riešutai, avokadai, kukurūzai, žuvys, žirniai.
Atsparumą ligoms stiprina ir vanduo bei mineralinės druskos, pvz., kalcis, jodas, geležis, magnis, fosforas, natris. Vandens, kurį gali atstoti ir kava, arbata ar sultys, rekomenduojama išgerti apie 1,75 - 2 l per dieną.
Kalcio šaltiniai: pienas ir jo gaminiai, sardinės, soja, brokoliai, riešutai.
Jodo šaltiniai: jūros žuvys, jūros gėrybės, pienas, kiaušiniai, mėsa.
Geležies šaltiniai: mėsos gaminiai: kepenys, inkstai, jautiena, rūpių miltų duona, bulvės, džiovinti abrikosai, sojų padažas
Magnio šaltiniai: kviečių sėlenos, javai, žalios lapinės daržovės, sėklos.
Fosforo šaltiniai: riešutai, kiaušiniai, soja, pilnagrūdžiai javai.
Natrio šaltiniai: valgomoji druska, dauguma daržovių (pvz., pomidorai, bulvės, salotos) ir vaisiai (daugiausia bananai).
