Iš pradžių buvo labai sunku, dabar jau apsipratau ir aš, ir Kajus. Pliusas yra tas, kad ištrūkstu iš namų, pabūnu tarp kitų žmonių, pabendrauju su be galo geromis bendradarbėmis, su kuriomis niekad neliūdna.
Pailsiu, nes sėdint visą laiką namie galima ir išprotėti, anksčiau tuo netikėjau, bet kai pradėjau dirbti, suprantu, kad reik truputį pabūti atskirai nuo šeimos, taip pailsiu, atgaunu jėgas.
Kai esu darbe, mano vyrukai laiko veltui neleidžia, durniuoja, daro mamai "bardaką", žaidžia, vaikščioja lauke, taip greit diena prabėga ir grįžtu aš. Visad pasiskambinam, aš pašneku su Kajumi - apsidžiaugia išgirdęs mano balsą.
Kai mamos nėra, Kajus daro, ką nori
Kai grįžtu namo, Kajus pasitinka su šypsena, puola ant rankų ir tuomet nepaleidžia manęs visą vakarą:)
Grįžus namo randu ne tik du vyrus, bet ir krūvą žaislų po visą kambarį:) tuomet paima juokas ir visi juokiamės.
Rasa Karlonienė
ak kaip smagu 😉
😀
Svarbiausia, kad vyrams smagu😀