Šiuos žodžius galite lyg netyčia pasakyti kovo 8-osios išvakarėse savo vyrams kaip mažytę užuominą, kad jie nepamirštų jūsų mėgstamiausių gėlių (nors sakoma, kad vyrams reikia tiesiai šviesiai sakyti, jie užuominų nesupranta) :)
O jei rimtai, artėjančios tarptautinės Moters dienos proga norime visas jus pakviesti dalyvauti konkurse, kad nepamirštumėte savęs. Juk esame ne tik mamos!
O konkurso užduotis labai paprasta - parašykite:
-kada labiausiai jautiesi Moterimi?
-kaip save palepini ir kiek dažnai sau skiri dėmesio?
-kokie trys žodžiai geriausiai Tave kaip Moterį apibūdina?
Kovo 8 d. rinksime dvi laimėtojas, kurioms atiteks po vieną iš dovanų nuo C&D Style
PATALPŲ KVAPAS „COEUR D’AMBRE“
Sėkmės!
Labiausiai jaučiuosi moterimi, kai žvelgdama į veidrodį patinku sau 😀 Kai kažkas nusišypso prasilenkiant gatvėje. Kai mano mažasis sūnus pastebi naujas kojines, ar auskarus. Kai šeimos vyrai manęs laukia su gėlėmis ir nesvarbu, kad taip nutinka gan retai.
Save palepinu atrasdama tam nors kiek laiko. Džiaugiuosi laiku nulėkusi į kirpyklą, kartais masažo seansus. Namuose mėgstu lepintis veido kaukėmis, karštu arbatos puodeliu ir skaitant knygą tyloje.
Mylinti, skubanti, džiaugsminga, šiuo metu taip įsivardinčiau save.
Ech, tas moteriškumas....kartais pagalvoju kur jis slypi, kodėl kartais jį jaučiu, o kartais jis išvis dingsta 😃 Bet visgi šalia vaikų visada jaučiuosi moteriškai, o labiausiai šį jausmą jaučiau besilaukdama. Juk tai yra pats aukščiausias moteriškumo taškas, kaip ir pati motinystė man yra beveik lygi moteriškumui.
Bet visgi kartais tas geras jausmas kyla tiesiog apsivilkus dailią suknelę ar tiesiog save palepinus. Nors išties to dažnai ir nedarau, bet gal todėl ir jaučiasi tas tikras "pasilepinimas", tai nevirsta kasdiebybe. Ar tai būtų kelionė pas savo kirpėją, ar naujas drabužis, kartais tiesiog užlieja mane geromis emocijomis, o to pakanka, kad pradėčiau spindėti 😃 Ir galiausiai tie trys žodžiai, kurie mane apibūdina kaip moterį: rūpestis, meilė, mama 😀
Labiausiai jaučiuosi moterimi, kai einame su vyru už rankų susikabinę, kai piešiu, kai vaikštau iš lėto viena ir niekur neskubu.
Save labiausiai lepinu ramybe, tyla, nieko negalvojimu, pasivaikščiojimu, ramia meditacija. Sau laiko, kaip tokio, turiu išties nedaug, bet turiu. Nes būtina moteriai kasdien įsikrauti moteriškos energijos.
Labiausiai mane apibūdina šie žodžiai: šilta, švelni, mylinti.
"Dovanokite moterims gėles" kaip man patinka šitie žodžiai. Ir dar labiau patinka kai mano vyras jas dovanoja...be progos...tiesiog taip, nes esu moteris, kuri labai mėgsta gauti gėlių...
Taip šelmiškai ir apibūdinsiu save kaip moterį.
Moterimi jaučiuosi visada, namuose trys vyrukai. Negaliu būti tik mama ir žmona. Turiu stengtis išsaugoti savo moteriškumą 😀
O dėmesio sau skiriu įvairiai, gal ir ne per daugiausiai. Nes vis atsiranda reikalų svarbesnių už savęs palepinimą.
Taip, taip esu be galo moteriška ne kažkada ankščiau, o labiausiai dabar. Ir tik todėl, kad auginu dukrelę. Ji labai mėgsta puošti ir puoštis. Aš būnu papuošta maikute, kurioje puikuojasi vienaragiai. Mano užrašinės su dukrelės pieštomis širdelėmis, sijonai su kuteliais, nerinukais, saulės kepuraitės su šuniukais ir t.t. Dukrelė man pagamina kutelius, ir liepia nešioti (aš ir nešioju), jei nebūčiau mama, tai net nedrįsčiau nešiotis rankinuko su tokia puošmena. Bet ši puošmena iš atšvaitinių siūlų, tai aš esu ne tik pasipuošusi, bet ir saugi. Mano panelytė labai mėgsta kojytes pamirkyti vandenuke su druskytėmis, tai mirkome drauge (juk mes abi moterytės, tik viena didesnė, kita mažesnė), abi mėgstame masažiukus su aliejuku, tai taip kas vakarą viena kitą lepiname, dar mėgstame kaifuoti prie židinio, kiekviena su savo knyga. Būna vaizdas toks: abi ant galvos užsidėjusios dušo kepuraitę, nes pasidarėm plaukams kiaušinio kaukę, kojos įmerktos į dubenius su druska ir levandų aliejumi, į rankas įsibrukusios po knygą, ir židinio spragsėjimo garse ilsimės, žavimės tuo, kad esame moterytės. Moteriškumas ir mamiškumas man yra glaudžiai susijęs. Jei aš nebūsiu moteriška, jei nesirūpinsiu savimi ar mano šeima bus laiminga? Ar mano vaikas išmoks būti moteriška? Ar galės didžiuotis tuo, kad yra moteris. Juk tik laiminga moteris gali/moka kurti džiugią/laimingą aplinką, vaikams būti pavyzdžiu ir ramsčiu. Kas daugiau, jei ne aš dukrelei suteiksiu moteriškumo prasmę ir esmę? Jei išmokinsiu dukrelę (ne žodžiu, o pavyzdžiu) mylėti pradžioje save, tuomet išmoks mylėti ir rūpintis kitais. Žinau, kad aš savo šeimai esu labai reikalinga, tai ir rūpinuosi ne tik kitais, bet ir savimi. Jei man sunku, nevaidinu stiprios, o priimu pagalbą, nes mėgstu ne tik kitais rūpintis, bet ir pati priimti pagalbą – juk aš moteris-silpnoji lytis!
Labiausiai jaučiausi moterimi kai buvau nėščia - juk vyrai to padaryti negali 😀 Bet ir po gimdymo dažnai jaučiuosi moterimi, kai apsivelku gražią suknelę, nusilakuoju nagus, gaunu iš vyro gėlių, sulaukiu komplimentų.
Lepinu save dažniausiai užsirakindama vonioje ir šiltai ten mirkdama arba leisdama sau išeiti susitikti su draugėmis. Šiuo metu man to pilnai užtenka 😀
Save apibūdinčiau kaip mylimą, mylinčią ir be galo laimingą 😀
-kada labiausiai jautiesi Moterimi?
Labiausiai moterimi jaučiuosi, kai galiu pasipuošiu gražia suknele, pasidažau, pasileidžiu kasas. 😀
-kaip save palepini ir kiek dažnai sau skiri dėmesio?
Palepint savęs nelabai ir bemoku, visad rūpinuosi savo šeima. bet tik atradusi laiko, pasilepinu pasidarydama įvairias grožio procedūras, plaukų kaukę, manikiūrą, pedikiūrą. 😀 Šventai tikiu, kai moteris patenkinta savimi, skleidžia teigiama energija, yra laiminga tai ir visa šeima jaučiasi gerai. 😀
-kokie trys žodžiai geriausiai Tave kaip Moterį apibūdina?
Patraukli, optimistė, aktyvi. 😀
Jei atvirai, aš jau senokai nesijaučiu moterim. Kažkaip likau tik mama ir na aišku žmona ( kas visai ne tas pats, kas būti moterimi) ir dar vaiku, nes būna pagaunu save jau net kalbant kaip vaikas jo žodžiais. Dar esu vaikas ir prieš savo mamą, kuri būdama jau ir močiutė būtinai mane paauklėja. O dabar kai dar ir pilvukas pūpso, iki moteriškumo mam toli
Moteriškumas toks solidus ir grakštus apibudinimas 😀 Moterimi jaučiuosi beveik visada, jei neišblaško valiukiškos mintys ir neišlenda vidinis vaikas 😍 Man moteriškumas siejasi su motinyste ir žmonos pareigomis. Bet labiausiai moterimi jaučiuosi leisdama vyrui atlikti vyriškas pareigas. Sukakus dukrai vienam metui pradėjau daugiau atrasti laiko sau, nusistovėjo dienos ir nakties grafikas, galiu vakare kelias valandas skirti tik sau. Pasirūpinti veido ir rankų oda, ramiai nusiprausti, pažiūrėti mėgiamą serialą ir ramiai išgerti puodelį arbatos 😀 Dabar man tai yra daug ! Esu spontaniška, viską apgalvojanti ir begalo mylinti savo šeimą! 🤗❤🌷
Moterimi jaučiuosi:
- kai nusišypso svetimas vyriškis, pastebėjęs gražia moterį ir pasako komplimentą;
- kai vilkiu naują, ryškios spalvos suknutę ir jaučiu žvilgsnius;
- kai važiuoju automobiliu ir laukiant sankryžoje man nusišypso kitas vairuotojas;
- kai pasikvepinu kvepalais ir ilgai išlieka jų dvelksmas;
- kai mintys kažkur toli toli....;
- kai sūnus/dukrytė pagiria mamytės grožį;
- žinoma, kai vyras mato kaip 'traukiu' kitų vyru žvilgsnį ir baltai pavydi savo žmonos (pats saldžiausias momentas);
- darbe esu vertinama už savo žinias kolegų.
Kaip save palepinu?
- kiekvieną mėnesį iš savo atlyginimo nusiperku SAU suknutę (čia taisyklė);
- leidžiu sau kas dieną paskaityti knygą;
- pasilepinu kavinėje skania kava su balto pieno puta arba nusiperku pati sau tulpių, kurias dievinu;
- leidžiu sau mamadienį kartais praleisti viena, be vaikų ☺
- kiekvieną mėnesį apsilankau kirpykloje 😀
- leidžiu sau kartais nieko neveikti
- sekmadieniais miegu iki pietų 😀
3 žodžiai apie mane:
- empatiška;
- žavinga;
- draugiška.
Pirmiausiai jaučiuosi dviejų vaikų Mama, ypač dabar kai jie maži ir reikalauja labai daug dėmesio. Bet reikia nepamiršti ir savo Moteriškos prigimties, taigi labiausiai Moterimi jaučiuosi, kai rūpinuosi namų jaukumu, lepinu save grožio procedūromis, puošiuosi ir sulaukiu iš vyro komplimentų 🌷😍. Kiekvieną rytą pradedu kavos puodeliu, čia turbūt būtų galima priskirti prie moteriškų - mamiškų būtinųjų ritualų 😃 Na o laiko sau galiu skirti tik vakarais, kai suminga vaikai arba pabėgti trumpam iš namų savaitgaliais. Save apibūdinčiau kaip rūpestingą, atsidavusią ir mylinčią - vaikai, šeima - neatskiriami dalykai mano gyvenime. 🌷
Ko gero, kai gimsta vaikai, pirmiausia pradedi į save žiūrėti kaip į mamą, ne moterį. Ir tai buvo mano didelė klaida ilgą laiką. Bet vieną diena tiesiog ėmė ir "cvankt" nušvito galvoje, kad "ėė, stop, aš dar ir moteris, kuri turi jaustis laiminga, moteriška, žavi ir savimi patenkinta". Kada tokia jaučiuosi? Vienareikšmiškai, kai mano nagai sutvarkyti, plaukai žvilgantys ir kvepiantys, kai išlendu iš naminių "skudurų" ar bent jau leidžiu savu pasipuošti kažkuo daugiau nei treninginės kelnės, nusėtos moliūgų ar morkų tyrelėmis, po mažylio maitinimo. Aišku, kasdien su vakarinėm suknelėm ir puošniais rūbais nevaikštau. Bet...paprastas nutrintas treningines kelnes pakeitė tvarkinga, stilinga apranga. Visus senus "ai, tiks po namus" marškinėlius išmečiau ir nebegailiu tų, kurie saugoti vasarai. Bus vasarą- bus ir nauji markšinėliai. Pradėjau save lepinti manikiūrais bei apsilankymais grožio salone, namų sąlygomis daromomis veido, plaukų kaukėmis. STengiuosi atrasti laiko sau skaitydama knygas ne tik apie vaikų ugdymą, gyvenimą, bet ir tai,kas patinka man-romanai, grožinė literatūra, leidžianti atpalaiduoti galvą nuo kasdienio šurmulio, verksmo, sauskelnių ir kitų rutininių buities reikalų. Pasineriu į veiklą, kuri veža mane, ir savo pačios nuostabai, ku0 daugiau darau- tuo daugiau laiko turiu. Kokią save matau ir galėčiau įvardinti? Siekianti tikslo, atsidavusi, mylinti.
Jei jau taip atvirai, tai jau senai nebesijaučiu TIK moterimi. Moters ir mamos vaidmenys taip susilieję vienas į kitą, kad juos atskirti turbūt šansų nelabai ir yra. Kai būnu su sūnum, kartais labai ilgiuosi tų vakarų, kai galėdavau netrukdomai skirti laiko grožio procedūroms su žvakėm vonioje. Kai sūnus vieši pas senelius, 'lipu sienom' nuo minčių ką jis šiuo metu veikia ir nuo noro jį dabar apkabinti. Kad ir ką daryčiau negaliu iš savęs tų minčių ir jausmų išplėšti. Priimu save tokią kokia esu - moteris ir mama viename.
Gyvenimas man padovanojo didelę dovaną - sūnų, mainais į tas kelias valandėles sau. Mainų svarstyklės, mano nuomone, akivaizdžiai svyra į mano pusę 😀
Kadangi sūnus auga, vis daugiau laiko galiu skirti sau. Jau ir porą knygos lapų perskaitau nepertraukta ir pasiseka išsimaudyti vonioje vienai (gal užtrunku tas 20 minučių, o ne valandą kaip seniau, bet visvien...😃 ). Puikiai suprantu, kad kai vėl turėsiu tą galimybę skirti daug laiko tik sau, labai labai ilgėsiuosi tų mažų pirštelių nulenkiančių vonios durų rankeną, mažos plaukų kupetėlės ir šelmiškos šypsenėlės savininko, kuris įsliūkina ir prisėda ant klozeto pasaugoti, kad man nebūtų liūdna vienai 😀 Tad galima sakyti šiuo metu save lepinu ne prabangia aplinka, kremais ar tyla, o džiaugdamasi tokiom jaukiom ir mielom akimirkom. Taip, sau dėmesio iš 100 proc. lieka gal koks 10, bet manau verta.
Ramybė, optimizmas ir atsidavimas - tai aš ❤
Moterimi jaučiuosi visada, kažkaip niekada neteko pasijusti vyru 😀 kartais, tiesa, pasijaučiu vaiku. Lepinu save, kai tik surandu gerą knygą, ir vien dėl manęs namie stovi visa skardinė kondensuoto pieno, lepinu save žiemą kvapniom žvakėm ir gardžiais patiekalais, pavasarį - gėlių puokštėm, vasarą - prie jūros ar tiesiog gamtoj prigulus, žiūriu į dangą, o kad vaikai nenuskęstu leidžiu rūpintis vyrui.. o rudenį parsinešu krūvą lapų 😀 užduočių lapų vaikams ir medžių lapų savo puokštėm.
Apibūdinčiau save kaip neramią dūšią. Man labai tinka visi tie santykių ekspertų pasakymai: niekada nežino ko nori, visada turi ką pasakyti ir visada viską gali susieti su visais 😃
Visuomet jaučiuosi moterimi, o labiausiai tuomet, kai šeimos vyrai tai parodo.
Vis dar stengiuosi kartą į mėnesį save palepinti kokiu nors išsvajotu pirkiniu. Kaip bebūtų kartais liūdna savo dėmesiui laiko skirti lieka vis mažiau ir mažiau, nes pirmenybę teikiu kitiems šeimos nariams, bet kai išaušta tokios dienos jaučiuosi ypatingai gerai. Kartais norisi pabėgti nors trumpam ir palepinti save kokia nors malonia procedūra, tokias dienas aš vadinu švente, kai gali nors trumpam atsipalaiduoti ir pasinerti į moterims teikiamus procedūrų malonumus. Šiai dienai man geriausias savęs palepinimas yra atradimas ko nors naujo, kadangi esu nėštukė ir taip pastaruoju metu jaučiuosi tikrų tikriausia moterimi ir šeimos vyrai tai parodo savo dėmesingumu ir leidimu tiesiog pailsėti..
O galu gale TRYS žodžiai, kurie geriausiai apibūdintų mane:
1. Vis dar JAUNA 😀
2. ŽAVI!
3. VEIKLI - nes tik moterys vienu metu gali atlikti šimtą darbų, nesiskūsdamos ir kaip gi joms sunku tai padaryti😀.
🌷🌷🌷