„Kai atgimsta viltis. Sėkmės istorijos ir patarimai, kaip įveikti nevaisingumą ir susilaukti vaikų“ – knyga, kurioje atveriami nevaisingumo užkulisiai.
„Kone visos poros, negalinčios susilaukti vaikų, jaučiasi taip, lyg būtų už borto. Visi kiti juda pirmyn, o jie tūpčioja vietoje. Tarsi egzistuotų uždaras tėvų klubas, į kurį niekaip negali patekti... Skaitytojams, esantiems laukimo kelyje, norėčiau pasakyti – vos viena kita situacija yra neišsprendžiama. Visais kitais atvejais poros randa būdą tapti tėvais", – ramina psichologė Romena Kačinienė, kasdien dirbanti su nevaisingomis poromis.
Ši knyga paremta jaudinančiomis lietuvių porų istorijomis ir gydytojų patarimais, kaip spręsti nevaisingumo problemas. Atviri pasakojimai, pokalbiai su specialistais įkvepia ir teikia vilties išgirdus diagnozę „nevaisingumas".
Nėra vieno bendro recepto, tinkančio visoms nevaisingoms moterims ir vyrams, nes kiekvienas jų turi savo istoriją. Tačiau tikimės, kad versdami knygos puslapius rasite atsakymus į jums rūpimus klausimus. Leidinys naudingas ne tik poroms, kurioms nepavyksta susilaukti atžalų, bet ir būsimiems tėvams, atsakingai ir sąmoningai žiūrintiems į vaiko pradėjimą.
Leidinys naudingas ne tik poroms, kurioms nepavyksta susilaukti atžalų, bet ir būsimiems tėvams, atsakingai ir sąmoningai žiūrintiems į vaiko pradėjimą.
Ieškokite knygynuose ir www.knygos.lt; www.perkuknyga.lt; www.vaga.lt; www.knyguklubas.lt.
Sekite Facebooke: https://www.facebook.com/kaiatgimstaviltis/
KONKURSAS:
Papasakokite, kaip planavote pastoti ir kiek užtrukote iki sužinojote, jog laukiatės - kitą ketvirtadienį vienai jūsų įteiksime knygą „Kai atgimsta viltis“.
Pusantrų metų...ryžto, kasmėnesinio laukimo, nusivylimo, vėl ryžto, vėl laukimo, įvairių minčių (ir ne pačių geriausių), tada pasidavimo...ir...stebuklas. Vienintelis nėštumo minusas buvo, kad žinia apie nėštumo nebuvo jau tokia netikėta, kaip kad filmuose su diiiiiiideliu nustebimu ir laime, fejerverkais ir gėlėm, kadangi to buvo siekta pusantrų metų 😀 Na o daugiau viskas ėjosi kaip iš vadovėlio. Vadinasi taip buvo lemta ❤
trečią mėnesį po vestuvių gyvenome jau laukimo džiugesiu, o lygiai po dviejų metų aštuonių mėnesių po sūnaus gimimo gimė tą pačią antrą dieną mūsų dukrytė, tad penkerių metų vestuves medines šventėme keturiese, esame Dieviškai su vyru laimingi, kad auginame porelę sūnų Nojuką ir dukrytę Auksę😀
Savo stebuklo laukeme ilgai...Turbut pradejome planuoti kaip ir visi vienas kita mylintys zmones.Pagalvojome, kad jau noretume to mazo krykstaujancio zmogucio.Dauguma aplinkui jau turejo vaikuciu.BET tikrai negalvojome, kad musu svajonei issipildyt reikes tiek daug metu...Pirma karta kai velavo menesines, jau kirbejo mintis, kad pastojau😀Taciau, viena diena su dideliais skausmais pradejau kraujuoti.Ir nezinau kas tai buvo...Praejo metai.Pradejo skaudeti sirdute, kad kazkas netaip.Internete susiradau vaisingumo klinkos telefona.Savaite laiko ruosiausi skambint kol paskambinau.Vis bijojau.Prasidejo ilgas vazinejimu, apziuru, vaistuku, gydymo kelias...Ir vis nieko.Vien tik nusivylimai.Vien tik asaros.Vien tik saves nebevertinimas ir bandymas sau pasakyt, kad as nieko verta.Nemoku apsakyt to jausmo.Bet kaip kazkas yra pasakes, tokio likimo moterims kiekvienos menesines lyg gedulas...Ir vis sakoma reikia atsipalaiduot, negalvot apie tai.NEISEINA!NIEKAIP!Bet reikejo gyvent...Nors nieko malonaus nebemaciau.Niekas nebeteike dziaugsmo.Ir galu gale gydytoju verdiktas-tik pagalbinis apvaisinimas.Taciau jau tiek pinigeliu nebeturejome.Ir vel visai netiketai veluoja menesines.Taip- du bruksneliai😀Taciau nesekmingai...Dekinga draugei, kuri rado gera paguodos zodi-BET VADINASI JUS GALI SUSILAUKTI VAIKU.Tada truputi pradejo grysti tikejimas.Ir dekinga likimui, kad viena vasara atejo pasiulymas vaziuoti o uzsieni padirbeti.Visos mintys buvo sukoncentruotos i kelione.Taciau kelione neivyko.Nes as pastojau😀))NATURALIAI😀))Kai to visai nesitikejau.Istikruju labai bijojau visa nestums, kad nesibaigtu viskas kaip anksciau...Bet siandien as esu LAIMINGA😀)Dekoju Dievuliui uz stebukla, Dekoju vyrui uz meile, Dekoju savo Sūneliui, kad yra su mumis😀))Supratau, kad viskam ateina savas laikas, taciau kitiem eina labai ilgai ir su daug isgyvenimu.Bet kaip dabar gera😀))Gryzo noras gyventi😀