Turtinga mūsų vasara šventėmis...
Pakrikštyję savo mažylį, turėjo džiaugsmo po mėnesio tapti krikšto tėveliais mūsų dukterėčiai.
Aš visada sakiau, kad krikštysiu tik tą vaiką, kurį mylėsiu, ir tik iš pašaukimo, o ne pareigos. Labai džiaugiuosi,kad būtent dukterėčios krikšto tėveliais buvome pakviesti. Asmeniškai man tapimas krikšto mama ne viena pavadinimas. Visai kitaip pradedi žiūrėti į vaiką, jausdamas jau ir už jį atsakomybę ir kyla noras prisidėti prie jo gyvenimo etapų tiek dalyvavimu juose, tiek dėmesiu, tiek dovanomis.
Krikštynų apeigos buvo mažame miestelyje, labai jaukios, gal kiek netradicinės, nes kunigas pasitaikė kiek kitos, nei įprastai. Mergytė jau ne kudikis, tad viską prisimins ir galės metams bėgant pasidalinti savo įspūdžiais.
Su vyru nusprendėme, kad mūsų dovana bus nestandartinė, nes jau ir vaikas ne mažas. Tad viską, ką buvome suplanavę sudėjome į didelę rožinę dėžė (rožinė yra jos mėgstamiausia spalva). Užsakiau privalomus atributus: skraistę, žvakę ir jos papuošimą. Taip pat labai norėjau angeliuko statulėlės, kuris ją saugotų ir puoštų kambarį. Dovanų įdėjome vaikišką Bibliją. Man ji tokia kelianti nostalgiją, pati turėjau vaikystėje ir mėgau skaityti. Gal todėl, kad istorijos trumpos su iliustracijom, bet viskas aiškiai nuo pražių iki pabaigos. Prie knygutės pridėjome kuponą į baseiną, nes mūsų dama labai mėgsta vandens pramogas ir sidabrinį medalioną, kurį galės nėšioti ne būtinai dabar, bet ir paaugus. Tos dovanos kiek simbolinės reikšmės, priminsiančios ir po daugelio metų vaikui apie tai,kas buvo. Kunigo paprašėme, kad angeliuką ir medalioną pašventintų. Tad tikiu, kad šie daiktai mūsų krikštadukrai neš sėkmę ir saugos ją nuo blogybių.
Tėveliams įteikėme vyno butelį, su rašteliu mergaitei. Laiškelį prašėme, kad atiduotų, kai sukaks 18 metų. Ten asmeniški žodžiai, skirti būtent mūsų krikšto dukrai, su palinkėjimasi ir patarimais. Na, o vyno ragavimą teks atidėti iki 21, jei iki tol amžiaus cenzas vėl nepasikeis:)
Krikštynu šampanu pasivaišinome prie stalo, pakeldami tostą už krikšto dukrytę, kuri jau tapo katalike.
Mažoji damutė atrodė kaip tikras angelėlis, balta suknele, baltais bateliais, dviem kasytėmis. Tikra maža princesė. Deja, bet vaikas ne mano, tai ir foto neturiu teisės kelti:) Belieka tik patikinti,kad mergaitė atrodė fantastiškai.
Nuoširdžiai džiaugiamės prisidėję prie tokio įvykio ir pasižadėjome nuo šiol ją rūpintis ne prasčiau nei savais vaikais.