Krisliuko nuomonių kertelė: Vaikystės žaidimai...

Vieną dieną, nuvykę prie namo, turėjome šiek tiek laisvo laiko. Kadangi vaikai buvo pasiėmę kreidelių, nusprendžiau pamokyti Faustą savo seno gero vaikystės žaidimo, kuris vadinosi „Klasės“. Ar pamenat dar tokį?

Pamenu, kaip nusibraižydavome kvadratėlius, juos sunumeruodavom, susirasdavom akmenuką ir striksėdavom sau nuo kojos ant kojos.

Faustą „Klasės“ sudomino. Kaip ir Kasparą.

Tik va bėda nutiko, kad vaikinukui niekaip nesisekė tų „Klasių“ nubraižyti. O ašarų kiek buvo!.. Bet nelabai kas į jas kreipė dėmesį, juk straksėti buvo įdomiau (net man).

Kokių dar pamenate savo vaikystės žaidimų?

Turbūt klasika jau tapusios „Slėpynės“, kurias labai mielai žaidžia turbūt visi vaikai be išimties.

O šokinėjimas per gumą? Net mokykloj per pertraukas išsitraukdavom iš kuprinių spalvotas gumas ir šokinėdavom: po vieną, poromis ir t.t. Pamenu, kaip be vargo peršokdavau iki kaklo laikomą gumą! Fanstastika!..

O dabar per pertraukas vaikai išsitraukia savo išmaniuosius...

Neseniai Fausta priminė man dar vieną žaidimą, matyt, išmoko jį žaisti darželyje. Gana smagus žaidimukas „Pele, pele, pas ką žiedas žydi...“

Su vaikais dar mėgstam žaisti „Valgomą nevalgomą...“ Aš metu kamuolį, sakau žodį, o jie įvardina, ar valgomas daiktas ar ne.

O pamenat dar vieną neblogą žaidimuką „Mama, mama, kiek man metų?“ Kai žaidimo vedantysis atsakydavo: „Penki krokodilai“, „Trys skruzdėlytės“, „Du drambliai“ ir pan.

Aišku, ir „Kvadratas“ – mano vyriausiojo mėgstamiausias.

Kokių dar žaidimų „iš praeities“ prisimenate? Ar žaidžiat juos su savo vaikais?

K.