Vakarykštis mano apsilankymas pas dantistę iškėlė man kelis klausimus ir pamąstymus apie vaikų saugojimą nuo bacilų :) Laukdama pavarčiau kokį tai sveikatos žurnaliuką ir radau gana įdomų straipsnį apie vaikų saugojimą nuo bakterijų ir sterilią aplinką. Na kas be ko, valiklių namie reikia naudoti kuo mažiau, nes jie sunaikina ne tik blogas, bet ir geras bakterijas, bet mane labiau sudomino tikrai nepamenu kokio profesoriaus patarimai, jog griežtai nereikia vengti viešų renginių ir lankymosi įvairių susibūrimų vietose su mažais vaikais ir kūdikiais, nes vaikas tokiu atveju nesusipažins su įvairiomis bacilomis ir sirgs jei ne dabar – tai daug vėliau, kadangi vis vien teks išeiti į viešas vietas, mokyklas, darbus ir pan., o sirgs kaip teigia sunkiau. Ir dar buvo patarimas nors ir pradžioje daug serga, nenutraukti ėjimo į darželį, o vis vien bandyti vesti. Vėlgi dėl to pačio poreikio vaikams susipažinti su įvairiomis bakterijomis, ligomis ir pan.
Gana įdomūs patarimai, nežinau, ar teisingi. Mano vaikai dar palyginti nedideli. Vyresnįjį šešiametį vedžiausi į parduotuves, kūdikių mokyklėles, mes ir slogavom, ir kosėjom, ir virusų turėjom. Į darželį ėjom nuo dviejų metų, pirmą pusmetį tikrai sirgom, pagrinde slogomis ir laringitu, vėliau karts nuo karto slogomis, o dabar bijau net girtis - visai sutvirtėjo. Taigi kol kas teorija pasiteisina.
Turim ir kitą pavyzdį – pusbrolį, kuris labai sirguliuoja, į darželį bandė vesti nuo dviejų su puse, bet vis nutraukdavo dėl slogos, mėnesį vesdavo, du mėnesius ne, nes turi močiutę, o močiutė taip nori apsaugoti vaiką nuo ligų, tad neleidžia vesti į darželį, geriau namie paauga. Tai net ir nustojus vesti jau keturmetis vis sirguliuoja ir sirguliuoja, į parduotuves jo neveda, į renginius neveda, žodžiu sėdi namie ir tiek. Bet susirgti vis sugeba. Gal teorija vėl pasiteisina, o gal čia tik imuniteto ypatumai?
Įdomu, kaip bus su mažąja, nes irgi vedžiausi į parduotuves net per gripo epidemiją argumentuodama tuo, kad vyresnysis brolis vis vien lanko kolektyvą, vyras eina į darbą, o mažąją vis vien vedam į polikliniką skiepyti kartu laukdami koridoriuje su sergančiais.
Beje, nuotrauka pasiskolinta iš interneto platybių.
O kokios jūsų patirtys šiuo klausimu?
O taip, puikus straipsniukas, pritariu mintims ir dauguma panaudoju realybėje 😀
O kaip mum buvo, pirmais metukais buvp virusiukų ir slogytė dažnai kamavo, bet sutapdavo su dantukų dygimu, antraisiais metais ne karto net slogyte nesirgom, visur galėjom eiti, važiuoti, skristi, žodžiu kaip žmonės gyventi, na ir ką gi, tretieji metai - visiškas košmaras, įkėlus koją į lopšelį pirmąjį mėnesį dar palankėm ir po to sekė 3 dienos daržely, trys savaitės namie, slogos, kosuliai, ausų uždegimai, temperatūra iki 40, apetito 0. Kažkaip vadovavausi ta mintim, kad pasveiks, vesim vėl į darželį, nes mažoji tiesiog ten veržiasi, labai mėgsta bendraut ir būt kompanijoj... bet kolkas dedu tašką, nei mama gali dirbti, nei vienos šventės negalėjom švęsti, nei kur išvažiuoti, renkamės dar pusę metų namie ir normalų gyvenimą, nei kankynę kurią patyrėme visa šeima "socializavus" vaiką.
Ypatingai vaiko nesaugau, parduotuvių nevengiu, bet dažnai po jas vaiko netampau. Kol kas (1,8 metų) - labai sveikas vaikas. Slogą tik vieną kartą yra turėjusi ir praėjusią vasarą per didžiuosius karščius buvo pasigavus trijų dienų karštinę. Bus matyt, kai pradėsim eiti į darželį (nuo 2 metų). Jau pradedu baimintis, kai daugeliui išėję vaikai į darželį ištisai serga🤔
Superinis straipsnis 👍 Gaila, kad aš šitas visas tiesas įsisavinau tik gimus antram vaikui. Pirmasis tikras sirgaliukas.. labai tikiuosi,kad mergina bus kitokia. Matau gerus ženklus: aš sėdžiu su kojnėm ir šlepetėm, dar ir megztinį užsimetu, o ji laksto basom kojytėm, po vienu smėlinuku.. pati nusirengia, kai užsinori pati ir apsirengia 😀
Šia tema labai fainą straipsnį yra parašiusi Akvilė: http://mamosraso.blogspot.com/2015/01/kad-vaikai-maziau-sirgtu.html 😉