Kur mažas yra didelis?

Balandžio 2-ąją kasmet švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena, sutampanti su H. Ch. Anderseno gimimo diena. Šios šventės iniciatorius – nevyriausybinė organizacija Tarptautinė vaikų knygų taryba (International Board on Books for Young People – IBBY), turinti nacionalinius skyrius daugiau kaip 70-yje pasaulio šalių.

Nacionalinis IBBY skyrius jau 26-erius metus gyvuoja ir Lietuvoje. Lietuvos skyriaus iniciatyva balandžio 7-ąją dieną Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus teikiami apdovanojimai už geriausias bei reikšmingiausias metų vaikų ir paauglių knygas ne tik rašytojams, bet ir dailininkams, iliustruotojams, vertėjams, literatūros sklaidos specialistams.

Šiemet į jaunuosius skaitytojus kreipiamasi latvių rašytojos Inese Zandere tekstu: „Knygoje mažas yra didelis“ (‘The small is big in a book’). Mano šeimoje taip pat auga mažoji (1 m. 10 mėn.) skaitytoja. Nors, kol kas tiksliau ją būtų vadinti prašytoja paskaityti knygą arba knygų vartytoja. Kai ji nori, kad paskaityčiau jai knygą, atsineša jos pageidavimus tenkinančią knygą, įsitaiso man ant kelių arba šalia manęs ir laukia, kol pradėsiu skaityti. Aš dažnai „apšilimui“ tiesiog verčiu knygos puslapius, bet ji nekantraudama savo rankute čiumpa man už ausies, lenkia mano galvą link knygos ir tai reiškia, kad turiu skaityti. Jei knyga tą akimirką labai patinka, būna reikalavimas „Dar!!!“, priešingu atveju, „Ne šitą, kitą!!!“.

Šiandien peržvelgusi savo vaiko knygų krūvą, supratau, kad nepaisant jauno mažylės amžiaus, jau galiu patvirtinti, kad ji turi knygų, kurios tenkina jos smalsumo ir kitus poreikius. Prieš miegą dažnas ritualas skaityti ir vartyti „Ten, lauke, miega avelė“ arba „Labanakt, žvaigždute!“. Pirmojo mūsų ilgo skrydžio lėktuvu nuoboduliui ir erzuliui nuvaikyti pasiteisino sąmoningai nupirkta nauja knyga, kuria tuomet išsirinkau „Mano pirmoji paveikslėlių knyga“. „Bėgo trumpas katinėlis“ mano vaikui taip patinka, kad net vienas pirmųjų aiškiai jos tariamų žodžių yra „katytė/katinas“. Ilgiems ne trumpų pasakų klausimams mano mažylė dar turi pribręsti, bet knyga „Gražiausios pasaulio šalių pasakos“ jai patinka dėl iliustracijų, kurios asmeniškai man yra visiškai nepatrauklios. Kai verčiame knygos „Metai miške“ puslapius, visada ieškome voveraičių. Na, o „Raidžių namučiai“, tai jau mano pačios negalėjimas atsispirti nepirkti šios knygos po to, kai jos pristatymą pamačiau per vieną iš TV laidų. Mano mergaitė abėcėlės dar tikrai nemoka, bet jai patinkančias raides „a“, „o“, „h“, „m“ mėgsta spaudžioti ir klausytis šioms raidėms dedikuotų smagių eilėraštukų.

Periodiškai mėgstu panaršyti internetinį puslapį rubinaitis.lnb.lt/. Jame atradau ir teminį knygų sąrašą 0-6 m. vaikams, nes būtent šios amžiaus grupės vaikų literatūra man aktualiausia. Turiu norą sukaupti mažą vaikiškų knygų biblioteką savo vaikui kiekvieną mėnesį nupirkdama vis naują knygą iš to sąrašo. Tiesa, su sąrašais, kuriuos parengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento specialistai, galite susipažinti čia: http://rubinaitis.lnb.lt/index.php?2095544280 ir jūs. Tikiuosi rasite kažką įdomaus, kad jūsų maži knygose būtų dideli.

Mano minėta rašytoja Inese Zandere yra labai teisi manydama, kad „vaikų knyga – tai pagarba mažųjų didybei. Tai pasaulio sukūrimas vis iš naujo, toji žaismingai graži rimtybė, be kurios viskas, taip pat ir vaikų literatūra, tėra tuščias reikalas.“