Vaikai labai greitai auga. Ir tikrai tai supranti tuomet, kai tėvų miegamąjame nebelieka lovytės ir vaikiškos atributikos. Kai kraustėme sūnų, nejaučiau tokių sentimentų, dabar kraustant dukrą apėmė kažkoks keistas liūdesys. Greičiausiai dėl suvokimo, jog visas „leliukinis” etapas mūsų šeimoje baigėsi.
Kaip mano vaikams sekėsi „išsikraustyti”? Puikiai. Tik aš ir šįkart sulaukiau priekaištų iš senelių ir tetų:
- Na kaip tu tokią mažą kraustai, gaila labai.
- Ko gaila? Kad visi išsimiegame? Aš nebūsiu iš tų mamų, kurios su aštuonmečiais vis dar miega vienoje lovoje (atrėžiu supykusi).
Jeigu esate iš tų mamų, kurios miega kartu su savo vaikais ir puikiai išsimiegate - aš jums tam tikra prasme šiek tiek pavyzdžiu. Buvo momentas kai norėjau, jog vaikai miegotų su manimi. Deja, tuomet be miego likdavo tiek vaikas, tiek vyras, tiek aš pati. O kai esi neišsimiegojęs - būni pavargęs ir pirktas. Beje, mokslo pasaulyje vis dažniau kalbama apie tai, jog kūdikio miegojimas kartu su tėvais padidina skms riziką, tad galiausiai pasirinkau saugumą, patogumą ir poilsį. Manyčiau, jog vaikas turi miegoti savo lovelėje, tad kaip tai padaryti nesukeliant streso? Dalinuosi patirtimi.
Pirmiausia - vaikas savo lovelėje turi miegoti nuo gimimo. Neretai kūdikiai baiminasi didelės erdvės, tad būtų neprošal pasirūpinti kūdikio lizdeliu ar tiesiog baldakimu. O jeigu vaikutis užmiega šalia jūsų - įkelkite į lovelę. Žinau - jums tikrai tingisi, bet patikėkite, tokie jūsų veiksmai yra investiciją į paprastesį vaiko migdymą ateityje.
Ritualai. Ritualai. Ritualai. Mūsų atveju būdavo prausimasis + sauskelnės + pižama + vitaminai + rankyčių ir kojyčių masažiukas + lopšinė. Ritualas turi būti atliekamas kiekvieną vakarą ir visada ta pačia tvarka, nes tik taip vaikas ilgainiui supras, jog jau ruošiamasi miegui. Bent pusvalandį iki miego, reikėtų pritemdyti ryškias šviesas, pritildyti garsus, atsisakyti triukšmingų žaislų ir aktyvių žaidimų.
Po ritualo - kelionė į lovelę. Neretai vaikams patinka lovelėje turėti daiktą, skirtą miegui. Tai gali būti migdukas ar lėlytė, muzikinė karuselė. Puikiai veikia raminančius garsus ar lopšines leidžiantys įrenginiai. Būčkis, paguldau, pasakau labanakt, perbraukiu pirštu per nosį, paduodu lėlytę ir išeinu. Ateinu patikrinti už penkių minučių - miega.
Svarbu (!) - nekankinkite vaiko. Leidimas vaikui rėkti nėra vaiko pratinimas. Leliukinis kūdikėlis nemoka jumis manipuliuoti ir verkti „tyčia”. Jeigu kūdikis verkia - kažkas negerai. Galbūt jam kažką skauda, galbūt baisu, galbūt tiesiog nori prisiglausti. Niekada lovelėje nepalikite klykiančio vaiko, nes gausite priešingą rezultatą - vaikas pradės lovytės bijoti. O juk tai turėtų būti tokia erdvė, kurioje vyrauja ramybė. Todėl verkiantį vaiką paimkite ant rankų, panešiokite, nuraminkite. Pirmaisiais kartais rekomenduočiau net gi pasūpuoti, kol vaikutis apsnūs ir į lovelę įkelti jau beveik miegantį.
Mano puikiausias patarimas - atsipalaiduokite, nestresuokite, išsimiegokite. Aš žinau tą jausmą, kai visą naktį šokinėji tikrinti „ar kvėpuoja”. Visos naujai iškeptos mamos tą jausmą žino. Nusiraminkite - jeigu jūsų vaikutis neverkia, reiškia jis puikiai miega, nebūtina jo purtyti penkis kartus per naktį. O jeigu vis tiek stresuojate, pasistatykite lovelę arčiau savo lovos, per rankos atstumą, nedėkite medžiaginės apsaugėlės savo pusėje - taip vos pramerkusi akis matysite, ką lovelėje veikia jūsų mažylis ir galėsite toliau ramiai ilsėtis.
Kai vaikas įpranta miegoti savo lovelėje, perkraustymas į kitą kambarį nėra didelis iššūkis. Jeigu matote, jog vaikas pyksta, pasėdėkite šalia lovelės kol užmigs, duokite įsikibti į ranką. Jeigu naktį pradeda verkti - ateikite ir nuraminkite. Vaikas turi suvokti, jog mama vis tiek yra čia pat ir ateis vos jam prireikus. Tuomet jausis saugus pasikeitusioje aplinkoje.
Visi šie metodai pasiteisino mano vaikams, draugų vaikams, draugų draugų vaikams. Todėl drąsiai sakau - miegojimas savo lovoje yra tėvų vaikui suformuotas įprotis. Bet nebūtinai ir jūs turite taip elgtis. Žmonių poreikiai ir požiūriai gali skirtis ir tai normalu. Jeigu jūs išsimiegate drauge su savo vaiku ir jums tai teikia malonumą - valio! Vaiko miegojimo įpročiai nepadaro mūsų nei geresniais nei blogesniais tėvais. Ir niekas neturi teisės kritikuoti jūsų sprendimo. Ir jokių ginčų čia nėra. Mes galime tik pasidalinti patirtimi ir patarimais - tinkamus bandyti pritaikyti sau, į netinkamus paprasčiausiai nekreipti dėmesio (nes galbūt jie tinkami kažkam kitam).
