Laikas su metinuku: kuriame miego įpročius

Mažylio miegas... Turbūt ne vienai mamai ši tema vienu ar kitu vaiko augimo periodu esanti aktuali... Mums ji tapo itin aktuali Antanui perkopus metukų slenkstį. Miego įpročiai pamažu ėmė keistis iš esmės: pietų miego Antanas eidavo tai vieną, tai du kartus, tik bėda, kad iš pradžių vieno pietų miego rodydavosi maža, vakare Antanas tapdavo irzlus, o anksčiau iš vakaro užmigęs, naktį prabusdavo; jei pietų miegodavo du kartus, „pavakarinis“, kaip aš vadinu, miegas labai užsitęsdavo ir naktinį miegą nustumdavo gerokai po vidurnakčio... Mėnesiams bėgant pietų miego įprotis lyg ir susiformavo: Antanas iki šiol miega kartą per dieną po 1,5-3 val., tik štai naktinėjimo įpročiai liko tokie patys... Laukimas, kol mažylis užmigs nakčiai (o tai atsitikdavo dažniausiai apie vidurnaktį ar gerokai po jo), ėmė labai varginti, tad nusprendžiau ieškoti išeičių. Tik kokių ir kaip? Žvilgsnis, kaip paprastai, pirmiausia viltingai nukrypo į mamos bibliotekėlės pusę... Peržiūrėjusi, ką turiu, atradau knygelę, apie kurią buvau visai pamiršusi, – tai Ch. Rankl knyga „Ramus vaiko miegas. Miego sutrikimų priežastys ir jų sprendimai“:

Tai patarimų knyga, kurioje aiškinama, ką vadiname neramiu miegu, pristatomi, kokie yra vaiko amžių atitinkantys miego pokyčiai, analizuojama, kas sukelia miego sutrikimus, ir nurodomi būdai, kaip išspręsti miego problemas. Iš šios knygos išskaičiau du mano situacijai svarbius teiginius:

1. Mažylio miego sutrikimams turi įtakos jo vystymosi šuoliai. Antraisiais vaiko gyvenimo metais atsiranda dar daugiau galimybių išsimušti iš ritmo: vaikams tampa vis sunkiau gultis miegoti; išmokęs vaikščioti mažylis kitaip pamato pasaulį, aplink save atranda tiek įdomybių, kad su jomis skirtis dėl poilsio būna labai sunku.
2. Vaikui labai svarbus aiškus dienos ritmas ir nustatyta dienotvarkė, tad prieš miegą verta susikurti nesikeičiantį vakaro ar popiečio ritualą.

Šie teiginiai, rodosi, savaime aiškūs ir be knygų skaitymo žinomi, bet tik juos perskaičiusi juodu ant balto užrašytus ėmiausi veiksmų. Pirmiausia kaskart prieš migdydama mažylį ėmiau skaityti knygeles. Na, ir anksčiau jas skaitydavau, bet nereguliariai, nevisada, o dabar tai darau kiekvienąkart prieš mažyliui užmiegant. Knygelių atsinešimas į lovą reiškia, kad jau ruošimės miegoti. Antra, nusistatėme nakties miego laiką, kai visi (t.y. ne tik Antanas) einame miegoti: išjungiame visus veikiančias prietaisus (kompiuterį, TV ir pan.), šviesą ir atsigulame. Ramybė veikia tikrai labai teigiamai... :)

Ššš, mažylis jau miega, o aš tyliai tyliai ropščiuosi iš lovos į kitą kambarį dar padirbėti... :)