Jei kas paklaustų, kokios spalvos žiema, nedvejodami atsakytume: – baltos. Taip, tikra žiema tikrai balta, o ši?.. Bent kol kas, pilka, šlapia, niūri, – tokia, kad neretai net nosies nesinori kišti iš namų, ir jei ne kasdienis mažojo Antano entuziazmas eiti į lauką, taip ir pratūnočiau įsispraudusi į atokiausią namų kampą ir... kad ir kaip paradoksaliai nuskambėtų, būčiau pražiūrėjusi šios niūriai pilkos žiemos pradžios spalvas... Kokia mūsų su Antanuku įžiūrėta žiemos pradžia?
Geltona ant medžių užsilikusiuose obuoliuose:
Žalia rasos nubučiuotoje žolėje:
Švelnios samanos spalvos:
Ryškiai raudona, – tokia, kuria švyti erškėtrožės ir apibyrėjusios putino uogos:
Viltingai rožinė, bandanti išsiskleisti serbento krūmų pumpuruose:
Balta, bet ne visada sniego baltumo, o gausią šeimyną puoselėjančių gulbių ir kai kurių žiemiškų uogų spalvos:
Kalėdinės eglutės spalvos, kuri kvepia sakais ir kuri sumaišyta su blizgučiais, spindinčiais burbulais ir išdykėliškai bėginėjančiomis lemputėmis:
Ketinu šias nuotraukas išryškinti ir panaudoti kaip spalvų mokymosi korteles Antanukui, nes kurgi daugiau, jei ne aplink, gamtoje rasime tikrai tikrų spalvų?..
Liuks! 😀 Na, o pas mus kai kuriuos pakraščius jau ir paravėt neblogai būtų 😀 Galėtų būti tik saulės daugiau, ir tikras pavasaris! 😀
Na ši žiema lyg ir pavasariu kvepia...Šiandien vyras kieme žolę su žoliapjove nupjovė...😃 Mano darže vis dar puikuojasi porai, salierai, pastarnokai, petražolės...😀
Labai šiltas straipsnelis 😀 Smagu, kad pamatėt tiek daug spalvų pilkam žiemoa fone 😀
Kaip gražu👍 Paskaitai, pasižiūri, ir tikrai supranti, kad ne tokios niūrios tos spalvos kaip atrodo. Reikia sugėbėt per pilkumą pamatyti spalvas.
Super straipsniukas👍
Na, tikėkimės, dar sulauksime baltų tikrų žiemų 😀 Atrodo, kad viskas pasistumia kokiu mėnesiu į priekį: ir žiemos vėluoja mėnesiu, ir vasaros... 😀
Puikus straipsnelis. 🌷 Apmaudu, bet manau greit teks pamiršti baltą žiemą ☹