Labuka,
Žinot, mes jau turėjom du pasimtymus su Kalėdų seneliu. Pirmąjį - pirmokėlio mokykloje, antrąjį- bendruomenės namuose.
Jei pirmajam renginiui buvome pamiršę išmokti eilėraštuką, tai antrajam jau pasiruošėme. Tiesa, ir pernai, ir šiemet improvizavome, t.y. sukūrėme paprastutį neilgą ketureilį, kurį vyresnėlis lengvai įsiminė. Štai jis:
AŠ Į KIEMĄ IŠĖJAU
IR SNIEGO SENĮ NULIPDŽIAU.
STOVI JIS PRIE EGLUTĖS PUOŠNIOS,
LAUKIA KALĖDŲ ŠVENTĖS GRAŽIOS!
Trimetis broliukas irgi kažką sakė Kalėdų Seneliui, gaila-per šurmulį nenugirdau. Tačiau mačiau, kad vaikas jaudindamasis keletą sakinukų su šypsena Seneliui pasakė.
Niekad nepamiršiu, kaip vyresnėlis būdamas taip pat trejų susakė savo eilėraštį, nors buvo mokęsis kito. Jo kūrinukas skambėjo taip:
Pjauna medį, pjauna pjauna...
Pjauna medį, pjauna pjauna...
Tai štai, kokios mūsų patirtys:)
O jūs vaikučius iš anksto mokėte eilėraštukų? Kaip ir pagal ką renkatės, kokį mokytis?
Ilgas? Trumpas? Gražus? Žinomas? Nežinomas?
Aš galvoju, kad tie pačių sukurti, ko gero ir įdomiausi, nes juk ir mums patiems nelabai smagu vis tų pačių klausytis 😀
O mes tai kartas nuo karto pasiūlom eilėraštį pasimokinti, bet na neįdomu mūsiškių tie eilėraščiai tai ir nemokinam 😃 Tiesa, kažkada patiko eilėraštis apie vorą, yra kelis kartus išgirdęs eilėraštuką iš tėčio knygos, tai irgi įsiminė nemokintas 😃 o kai kas nors paklausia ar moka eilėraštį tai pats kąnors sukuria 😃 😃