Lietuviškas ar turkiškas?

Vyrui nesakiau, kad dalyvauju maisto gaminimo dirbtuvėse :) Maniau, tebūnie jam malonios staigmenos.

Šiandieninė vyro reakcija:"kam tą maistą fotkini? Į Facebook‘ą dėsi ar ką" :D Iškart apginu savo įvaizdį – į „feisbuką“ maisto foto tikrai nekeliu.. nesiskundžiu dėmesio trūkumu ir tokiais būdais tikrai jo nesiekiu  :D

Taigi, teko apginti savo reputaciją prieš vyrą ir paaiškinti kodėl aš tą maistą fotografuoju. „Galėtum dažniau dalyvaut tokiuose reikaluose – mums nuo to tik geriau“. Hm.. net neabejoju :).  Kažkaip labai jaučiuosi išsisėmusi su maisto gamybos idėjomis kai reikia gaminti tris kartus per dieną ir kaskart galvoti kaip nesikartoti ir pagaminti sveiką patiekalą.

Mano tradiciškai gaminamas plovas nė iš tolo neprimena turkiško ryžių plovo (pilav). Na gal tik dviem ingredientais – ryžiais ir avinžirniais. Visų pirma aš mėgstu šlapius patiekalus :) Tad ir manojo plovo ryžiai būna tokie.. net nežinau kaip išsireikšt.. šlapi? Aš tiesiog sąmoningai pilu daugiau vandens, kad išvirus dar jo šiek tiek liktų, o padažas susidaro savaime – iš prieskonių, morkos, svogūno. Gal tai netgi labiau tiktų pavadint kokiu.. plovo troškiniu :) Ir mėsa dažniausiai būna ilgai ir lėtai troškinta jautiena.

Ok, bet šį kartą ne apie mano plovą :) Norėjau, kad gautūsi tikras turkiškas plovas, tad laikiausi visų rekomendacijų.. išskyrus petražoles :P

Darbą pradėjau iš pat ryto – išsiviriau pernakt išbrinkusius avinžirnius. Tik va klausimas, kodėl nedėti druskos? Įtariu kad jie gal sukietėja? Ne?.. Labai mėgstu žinoti „kodėl“..visose gyvenimo situacijose mėgstu :) Kad ir..“negalima bulvių laikyti kartu su svogūnais“..“kodėl?“. Man neužtenka žinoti, kad tiesiog negalima :D

Gerai, grįžtam prie plovo. Verdu sultinuką: savų žalėsių jokių neturėjau.. maksiminės visokios man pasitikėjimo nekelia, tad pasirinkau dehidratuotų daržovių mišinuką, aišku druskytė, svogūnai (juos įpjoviau, kad labiau „įvirtų“ skonis), morkų turėjau jau sudžiūvusių, tad teko panaudot šaldiklyje užsigulėjusias mažąsias morkytes. O prieskoniai.. nestabdžiau savęs :) Subėriau daug ko – ir paprikų milteliai, ir imbiero milteliai, keletas kruopelių kmyno, lauro lapai, trintas muskato riešutas.. ir dar turbūt kažkas ką jau ir pamiršau :)

Va, jau garuoja:

Ryžiai. Rekomenduotų Basmati neturėjau, tai panaudojau Jasmine. Nors ir rašo, kad jie šiek tiek sulimpa, bet labai gerai nuplovus (iki skaidraus vandens), jie galima sakyt ir nesulipo. O kepant svieste pasklido toks malonus aromatas.. mmm..

Ir galų gale sluoksniuojamas mūsų „pyragas“. Nors pradžioje atrodė, kad darbo labai daug – iš tikrųjų daugiausia laiko užima sultinio ir avinžirnių virimas. Aš tuos darbus pasidariau ryte, tad pačius pietus paruošt užtrukau turbūt.. 20-30 min.

REZIUME: Manasis plovo variantas man patinka labiau :P Greičiausiai dėl to, kad turkiškasis man per sausas, nors ir valgėme užsikąsdami salotomis, bet iš esmės skonis tikrai geras.  Užtat žinau kaip patobulinsiu savąsias – būtinai pakepinsiu ryžius svieste, puikų skonį suteikia. Plėšyta vištiena ir savotiška puošmena, ir skonis kiek kitoks nei būtų pjaustytos.

P.S. Visai netikėtai (sakau, lyg užuodęs :)) užsuko brolis. Ištuštinęs lėkštę pareiškė, kad buvo laaabai skanu.. Patiko ir mano šeimynai, tik vyrai dar sojos padažo užsipylė.. jiems matyt irgi šlapiau norėjosi :)