Mano sūnus yra vienas tų vaikų, kurie gali kalbėti be perstojo. Apie viską. Apie lempą, apie žolę, apie mašiną, apie filmuką, apie pyragą ir dar apie 1000 kitų jam svarbių temų. Tačiau, kaip ir daugeliui tokio amžiaus vaikų, jo priebalsės kartais švepluoja. Tad šiandien skyrėme laiko būtent priebalsių tarimo lavinimui. Tokiam užsiėmimui ypač tinka eilėraščiai - trumpi, paprasti, greit išmokstami, pamokantys ir turintys vaikams aktualią istoriją. Nes vaikai visada mokosi tai, kas jiems įdomu. Ne išimtis ir šis kartas - eilėraštis apie ožius.
Ožka turi barzdą juodą,
Bet pienelį baltą duoda.
Aš pienelį vis geriu,
Sveikatėlės daug turiu.
Turi ožka oželiuką
Striukum bukum bukum buką.
Verčia viską jis namuos
Ir neklauso jis mamos.
Kad negeras oželiukas
Striukum bukum bukum bukas,
Jam išdygs ilgi ragai,
Bėgs nuo jo visi draugai!
Aš nebūsiu kaip ožiukas
Striukum bukum bukum bukas -
Ant galvos nebus ragų,
Daug turėsiu aš draugų!
Aš, žinoma, teiraujuosi:
- Koks ožiuko vardas?
- Striukiukas.
- Ką daro ožiukas?
- Neklauso mamos.
- O kas ožiukui išdygsta kai neklauso mamos?
- Tada mama neduoda planšetės (čia aš jau ir juokiuos ir verkiu vienu metu :))))) ).
Tai...ghm...na...kiekvienam pagal savo aktualijas... :)
