Malonumas kurti prisiminimus

Mezgimas, nėrimas, siuvimas – tai visiškai ne mano sritis! Man malonu paganyti akis į auksarankių darbelius, bet pati šiems užsiėmimams neturiu kantrybės, kruopštumo ir jokio pašaukimo. Man net sagą įsiūti reikia savaitės pasiruošimo. Nors vieną gan didelį daiktą esu pasisiuvusi, bet neslėpsiu – iš reikalo. Tai naktinės užuolaidos miegamajame, kurias šią dieną jau baigia sudraskyti katinas :)

Tiesa, vieną kruopštumo reikalaujančią sritį esu išbandžiusi. Dekupažą. Patiko, smagus užsiėmimas, bet ne aistra. Įrankius išsitraukiu tik prieš Velykas ir Kalėdas.

Taip jau gyvenime atsitiko, kad iš tėčio paveldėjau foto aparatą ir meilę fotografijai. Iš pradžių buvo tik nedrąsūs prisilietimai prie foto aparato mygtuko, reikėjo taupyti „kadrus“, nes į juostelę jų tilpo tik 36. Vėliau turėjau galimybę išbandyti skaitmeninį. Patiko! Vieną vasarą padirbėjus užsienyje įsigijau patį pirmą savo foto aparatą ir kompiuterį, į kurį kėliau visą savo meną. Deja pavogė abu.. Po kiek laiko vyras padovanojo antrą, vėliau ir trečią. Su jais padariau nemažai savo geriausių gyvenimo „kadrų“.

Mano sritis – peizažai. Gamta pati savaime yra tobula, o aš tik sustabdau keletą tos tobulybės akimirkų. Dėl to, prisipažinsiu, nemėgstu jokių kompiuterinių fotonuotraukų „patobulinimų“, nebent matau nedovanotinas savo klaidas.

Kurį laiką mano foto modeliu buvo mylimukas Šmikis.

Nėštumo metu išbandžiau ir taip vadinamą „pilvo“ fotosesiją. Visas foto nuotraukas dariau pati. Tai įmanoma su nuotolinio valdymo pulteliu. 

Na ir žinoma, gimus sūnyčiui, ne tik mano, bet ir foto aparato objektyvo dėmesys tik jam!!! Tikiuosi su sūnumi tobulės ir mano fotografavimo įgūdžiai, ypač portretų srityje :)

Taigi fotografija man yra nepakeičiama aistra, nes ji puikiai suderinama su kitais gyvenimo malonumais: pasivaikščiojimais gamtoje, šventėmis, kasdienybe, na ir žinoma, žinoma – su sūnaus auginimu! Fotografija man yra prisiminimų terapija ir energijos šaltinis. Šios savo aistros niekada nenorėčiau paversti verslu, nes tai, kas tampa kasdienybe – nebeteikia tiek daug malonumo. Nors svajonių turiu... kada nors surengti savo darbų parodą. Kada nors. Kai ši mintis bus subrandinta, o mano kūryba dar kiek patobulėjusi.