Šis mano blogas išskirtai apie ją...Apie mano mamą. Apie žmogų, kurį galėčiau rašyti ir sakyti daug, bet viskas telpa į i vieną žodį - meilę.
Ko gero taip ir tuėtų būti, kai turi žmogų, kuriuo gali pasikliauti, kurį myli, kuriuo didžiuojiesi ir džiaugiesi.
Ji..Ta, kuri padovanojo man gyvybę ir gyvenimą. Ji..Ta, kuri tapo sektinu pavyzdžiu bet kokiose situacijose. Ta..Kuri dovanoja gėrį ir meilę man, mano vaikam.
Puikiai pamenu dar iš savo vaikystės, kad nebuvo nei vienų metų, nei vienos vasaros, kad nepraleisčiau su mama ir tėčiu. Taip jau nutiko, bet man įskiepijo, kad arba visi kartu, arba nei vienas. Savo gyvenimus tėvai pradėjo, kai man buvo 17/18 metų. Iki tol visada kartu. Ir nors paauglystės metais daug kas gėdindavosi sakyti, kad atostogavo su tėvais, man tai nekėlė jokių problemų. Aš džiaugiausi ir didžiavausi, kad mano tėvai visada šalia, visada kartu, kas benutikų. Buvo ir juodo ir balto, bet mano mama visada mane palaikė, visada buvo šalia. Ne visada pritardavo mano sprendimams, bet niekada nepriekaišdavo, nebent tai buvo gyvybiškai svarbu. Ji leisdavo suklisti ir pasimokyti iš savų klaidų. Už tai esu be galo dėkinga. Jos (aišku ir tėčio) dėka esu tokia, kokia esu. Nepaisant trūkumų, ko gero, nieko nenorėčiau keisti. Nes tos klaidos, kurias dariau, tas kelias, kurį nuėjau, jis privedė prie to, ką dabar turiu, kuo esu.
Mano mama. Kaip ir daugeliui, mama- tas žmogus, be kurio savo gyvenimo tiesiog neįsivaiduoju. Ji davė daug. Nekalbu apie dėmesį, meilę. O tą pasitikėjimą, tą laisvę su protu, galimybę rinktis, pavyzdį, kurį puoselėju, vertybes, moralę, įskiepytas gyvenimiškas pamokas, patarimus. Aš tikrai žiniau, kad man tai pravertė ar dar pravers. Niekas kitas taip gerai manęs nepažįsta. Niekas kitas nemoka taip gerai parinkti žodžių ar laikų drauge patylėti. Man su tavim, miela mama, beprotiškai gera.
Aš žinau, kad tavo anūkai,-mūsų vaikai,- jie didžiusis turėdami tokią močiutę, kokią turi.Nes jie tau yra aukščiau visko. Tu atsisakysi avo poreikių, savo planų, kad tik būtum drauge, kad tik palaikytum, kad tik parodytum savo meilę ir dėmesį.
Duok Dieve, man bent pusę tiek tavo bruožų perimti ir būti tokiai, kokia esi, ir tada aš žinau, kad tiek mūsų vaikai, tiek būsimi anūkai, bus patys laimingiausi. Nes nėra nieko svarbesnio nei šeima. Šeima, kuri veikia išvien, kaip kumštis, kaip viena komanda.
Aš visada būsiu dėkinga savo mamai ir tėčiui už tai, ko jie mane išmokė, už tai, kad visą gyvenimą man rodė, kad nepasant nieko, artimesnio kaip tėvai nėra. Būta daug situacijų, daug barnių, daug paaugliškų maištų, bet Jūs visada besąlygiškai mylėjote, palaikėte ir ėjote išvien.
Man labai pasisekė. Viliuosi,kad pasiseks ir mūsų vaikams. Jūsų dėka. Jūsų pavyzdžio dėka.
Su meile.
