Nuo pat pradžios, kai Atėnė ėmė ragauti vandens ir su juo pažindintis - maždaug 5.5 mėnesių, tam procesui naudojau puodelį. Pirkti gertuvę man atrodė pinigų švaistymas ir dar vieno nereikalingo daikto įsigyjimas. Nors, po kurio laiko, nusileidusi aplinkinių spaudimui, juk kai kur išeisi, vaikas norės gerti, nusipirkau. Ajajai, kaip blogai padariau. Nors gertuvė daugelio buvo išgirta, kad prie jos labai greit pripranta, patogu vaikui ir mamai, tačiau maniškei ji tiko tik pakramtymui ir pritraukus į burną vandens jo spjovimui ant savęs. :) O tada sėdėdavo visa šlapia šlapioj kėdutėj... Po to mokymo naudotis gertuve, teko iš naujo ir iš puodelio mokyti gerti, nes stengėsi šį kramtyti, spjovė vandenį lauk, juk smagu! Bet su laiku grįžom prie buvusio normalaus vandens gėrimo. Didelio vargo išeinant pasivaikščiot pasiimant buteliuką vandens ir plastikinę stiklinę, nematau, ypač, kai taip pripratę.
Dabar be didelio vargo palaikant puikiai geria iš stiklinės ar puoduko. Ir pati stveria ąselę ir mėgina kelt. :) Įsitikinau sena tiesa, kad kartais paprasčiau yra geriau. ;)
