Mamos atradimai: stebuklinga suknelė

Niekada nebūčiau patikėjusi, kad auginsiu tikrų tikriausią damutę!

Liaudies išmintis byloja: "Nespjauk į šulinį, teks pačiam gerti". Šiaip gyvenime per daug ir nesispjaudau, bet pamenu, kartą, kai dar neturėjau dukrytės, tikrai labai nusistebėjau, kaip viena trejų metų mergaitė kategoriškai atsisakė nešioti kepurę, nes nepatiko jos spalva. Tuomet pagalvojau, kad mano vaikai tai taip neišsidirbinės!

Išsidirbinėja ir dar kaip :)! Tik dabar, kai mano trejų metų princesė ryte susikaupusi sprendžia, kurią suknelę vilksis į darželį, man visa tai neatrodo kaip išsidirbinėjimas :). Šiuo metu nieko kito mažoji ir nenešioja - tik sukneles! Ir dar jos būtinai turi būti ne trumpesnės nei iki kelių ir gražiai suktis, kai mažoji šoka.

Urtė dar ir mane moteriškų gudrybių pamoko:
- Mama, kodėl tu tokia?
- Kokia? - klausiu
- Nu tokia be suknelės!

Tai, žinokit, dabar bent tris kartus į savaitę pasipuošiu suknele ar sijonu. Pabandykit ir Jūs! Kai taip apsirėdai, tuomet galva pakyla į viršų, nugara išsitiesia, bėgimo greitis sumažėja iki normalaus tempo žingsnių. Ir tada, niūniuodama sau stebuklinga daili suknelė, kaip damutė ramiai žingsniuoji tvarkyti reikalų...

Taigi, mano šių savaičių atradimas - suknelės daro stebuklus arba niekada niekuo nesistebėk, nes gausi išmokti dvigubą pamoką! Tai dabar su dukrele ir mokome viena kitą, kad būti pasipuošusia damute - visai normalus noras :)!