Mamos rašo. Ar tikrai būti mama yra darbas?

Man nepatiktų, jei kažkas sakytų jog nieko neveikiu, TIK sėdžiu namuose su vaiku. Bet nepatinka man ir mano „naminių“ pareigų pervertinimas – mama tai -  VIENINTELIS darbas be atostogų, ištisas 24 val. per parą.


Šiuo metu aš maudausi savo mamiškų minčių sūkurinėje vonioje ir  tykštančiais pro kraštus burbuliukais dalinuosi ir su jumis. Man pietų pertraukėlė... Hubertas įprastai jaukiai miega, o Markas įsijautęs į žaidėjo su savo žaisliukais vaidmenį.  Aš pasirinkau „maudytis“, o galėčiau numigti,  kalbėtis telefonu, skaityti knygą ir tikrai NEDIRBTI mama. Tokių „poilsio“ valandų per dieną tikrai pasitaiko. Ir ne viena.  Labiau savo darbą pavadinčiau  „pagal iškvietimą“. Vieną dieną mažiau, kitą daugiau ČIA ir DABAR prireikia mano „paslaugų“. Po galais, man net MAMA ir DARBAS kažkaip nelabai siejasi. Gal labiau HOBIS?  PAŠAUKIMAS? SAVANORYSTĖ?

24 val. per parą savanoriauja ir ŽMONA. VYRAS. Iš pašaukimo. Su meile. Tik kažkodėl savo naujų tokių pareigų nesame linkę įvardinti darbu...

 MOČIUTĖ. Su mintimis apie mylimiausius anūkėlius ištisą parą gali gyvuoti DIEDUKAS. Iš pašaukimo.  IŠ Meilės.

MAMA. Iš pašaukimo. Su meile.  „Pagal iškvietimą“.  VIENINTELĖ . Ir kai pradėsiu dirbti „normalų“ darbą, aš TIKRŲ TIKRIAUSIAI  liksiu MAMA ištisas 24 val. per parą. O šiandien savo „darbelyje“  būdama BOSU galiu leisti kelias valandas ir prasimuliuoti... Ar mažylis yra  BOSAS? GARSIAUSIAI tai vadovauja vyresnėlis?  Susipainiojau...

 

Pačiu laiku, kol „neįsikaliau į galvą“, kad per mažai dirbu.