Mamos rašo. Kaip aš tapau mama

Kaip aš tapau mama
Internete sklando toks posakis, kad moteris tampa mama nuo to momento, kai sužino, jog laukiasi. Tiesos šiuose žodžiuose yra...

Šiais laikais jau tapo normalu garsiai kalbėti apie netyčiukus (juk jie vis tiek laukiami), moterims dalintis gimdymo detalėmis ar pasakoti apie nesėkmes stengiantis susilaukti vaikelio. Jei gyvenčiau 20 metų atgal, turbūt, nebūčiau išdrįsusi papasakoti net ir paprastos tapimo mama istorijos. Džiugu, kad šiandien tėvystė yra ne kažkokia paslaptis, netikėtumas, o džiaugsmas ir neįkainojama patirtis, kuria norisi dalintis su kitais.

Prieš dvejus metus Motinos dienos vakarą su vyru leidome Vingio parke. Vaikščiojom. Šnekučiavomės. Stebėjausi, kad priaugau svorio ir vos įtilpau į mėgstamiausius džinsus. Juk buvau ką tik po sunkiausio savo gyvenime egzamino, svoris jau vien nuo patirto streso turėjo nukristi. Sukirbėjo mintis: gal tai... Bet neleidau sau įsisvajoti, nes nepasiteisinus viltims svajonės dar skaudžiau dūžta.

Pirmadienis. Darbą baigiu anksčiau ir skubu į odontologijos kliniką. Po dviejų valandų su aptirpusiom lūpom užsuku į parduotuvę ko nors saldaus. Beprotiškai norisi ir visai nesvarbu, kad ką tik buvo suremontuoti du dantys, pažeisti būtent saldumynų! Praėjus vaistinę nutariau grįžti, nes TA sukirbėjusi mintis man vis tiek nedavė ramybės. Vaistininkė palinkėjo sėkmės.

Pagaliau namuose atlikau testą. Neskubėjau žiūrėti rezultato, maniau, kad ir šis nieko kito neparodys kaip ir prieš tai koks 50 testų... Po gerų 10 minučių eidama pro šalį žvilgtelėjau akies krašteliu. Negali būti!!! Nepatikėsite, bet tą akimirką pagalvojau, kad gal čia koks vaistų poveikis (kaip minėjau, buvau pas odontologę) rodo klaidingus rezultatus. Kai adrenalinas pradėjo slūgti, veide vis plėtėsi šypsena.

Atrodo, kad TĄ akimirką aš įsivaizdavau ne kartą ir buvau "surepetavus" visiškai kitaip... Galvojau surengsiu staigmeną tėveliui, išlauksime tinkamo momento pranešti artimiesiems, o aš tą pačią akimirką paskambinau vyrui ir pasakiau naujieną tiesiog telefonu, be jokios romantiškos vakarienės. Po geros valandos šią naujieną sužinojo ir seneliai.

Vyras namo grįžo su rožiniu vazonėliu miniatiūrinių rožių. Nors jokiais prietarais netikiu, bet tą kartą kažkodėl pagalvojau, kad tai ženklas, jog laukiuosi mergaitės. Šiandien prietarais dar labiau netikiu :)

Nutarėm, kad ši diena ypatinga, todėl reikia "atšvęsti": ėjome valgyti ledų sakūrų pavėsyje. Pajutau, kad vyras ėmė mane saugoti labiau, o mano galvoje nenustojo skrieti mintys. Nors tada nė velnio nenutuokiau, kas manęs laukia.

Kai gydytojos kabinete pirmą kartą išgirdau širdutės dūžius, supratau, kad TAI realu.

Po pirmųjų stuksenimų pradėjau bendrauti su pilveliu.

Ir vis tik nei vienas iš tų potyrių nebuvo toks TIKRAS, toks JAUDINANTIS ir toks SVARBUS kaip susitikimas su Adomu. Tada įvyko tikrasis mano virsmas mama.

Būti mama yra pats nuostabiausias jausmas, kokį kada nors esu patyrusi.

Motinos diena yra puiki proga ne tik pasveikinti savo mamytes, bet ir padėkoti savo vaikams už suteiktą laimę patirti mamos dalią.