Mamos rašo. Planai, kuriuos "sugriovė" vaikas

Laukiantis Adomo aš turėjau Labai Didelių Planų, kurių taip ir neįgyvendinau... Adomas - mūsų pirmagimis, tad patirties apie vaiko auginimą galėjome semtis tik iš literatūros (nebūtinai teisingos) ir aplinkos pavyzdžių. Kiek toje literatūroje visko rašoma, o kiek dar pažįstamos mamytės pripasakojo apie sveiką ir ekologišką kūdikio auginimą, palaimingą jo žindymą, nuostabų motinystės atostogų laiką... Taigi, pasiėmusi geriausius patarimus ir gražiausius pavyzdžius, suplanavau vaiką auginti tiesiog idealiai.

Štai mano 8 Labai Dideli Planai, kurių neįgyvendinau (tiesa, Mamyčių klube ne kartą esu apie kai kuriuos iš šių planų rašiusi, bet šį kartą sudėjau visus į vieną vietą):

1) Pirmas ir pats didžiausias mano planas buvo VYSTYKLAI. Planavau savo kūdikį auginti "natūraliai": prisipirkau daugkartinių sauskelnių, mama padėjo prisisiūti vystyklų, prisiskaičiau literatūros... Turėjau tik 1 išimtį: iš karto gimus Adomui ligoninėje vis tik naudoti vienkartines sauskelnes, kad taip būtų paprasčiau tiek šviežiai iškeptiems tėveliams, tiek ligoninės personalui. Galbūt ta išimtis ir buvo visa ko "klaida", bet grįžusi iš ligoninės beveik dvi paras be miego su kūdikiu ant rankų aiškiai ir garsiai pareiškiau, kad vaiką auginsime su vienkartinėmis sauskelnėmis. Tiesiog neįsivaizdavau, kaip dar reiktų rasti laiko tų vystyklų plovimui... Abu su Adomo tėčiu prie šio klausimo daugiau niekada negrįžom :) Turbūt pritrūko ryžto ar kantrybės, nežinau, bet vis dar neprarandu vilties šiuos pirkinius panaudoti pratinant Adomą naudotis naktiniu puoduku.

2) Kitas mano Didysis Planas buvo susijęs su pirmuoju: maniau, jei auginsiu vaiką su vystyklais, tai ir NAKTINIU PUODUKU vaikas išmoks naudotis jau metų laiko. Pirmiausia šiandien aš manau, kad nebent tik metinukų tėveliai gali išmokti "gaudyti vaiko reikalus", o ne vaikas juos sąmoningai atlikti naudodamasis naktiniu puoduku. Antra, vaikas pats tikrai neišmoks, o reiks įdėti nemažai pastangų jį išmokyti. Viskam savas laikas!

3) Esu iš tų tvarkinguolių, kurios svečiuose skaičiuoja apdulkėjusius rėmelius. Taigi aš buvau įsitikinusi, kad savo vaiką tikrai "išauklėsiu" ir jis valgys TIK MAITINIMO KĖDUTĖJE, taip išvengsiu trupinių sluoksnio ant grindų. Šiandien aš esu įsitikinusi, kad vaikas ne naminis gyvūnėlis, kurį reikėtų dresuoti. Jei jis mato mamą, sėdinčią ant sofos ir valgančią kukurūzus, tai, žinoma, ir pats vaikas norės sėdėti ant sofos ir valgyti tuos pačius kukurūzus. Vienas kukurūzas pabėga iš mažų pirštukų, kitas - pakliūva po koja, trečias iškrenta iš burnytės, kai ši nusprendžia nusišypsoti. Žiūrėk, dar vienas ima ir netyčia pabėga iš pačios mamos rankų. Tikras kukurūzų karas, o trupiniai - neišvengiami! Tiesiog dabar tų trupinių nebematau, o sūnus skaniai sau kramsnoja sausainį vartydamas knygutę.

4) Dažnai stebėjausi jaunais tėveliais, kodėl jie visur vaikšto po vieną, o dažniausias pasiteisinimas: "serga vaikai". Taigi kai laukiausi Adomo, sakiau, kad vaikas ne kliūtis ir mes tai jau visur eisim su juo. Aš planavau: nuo pat pirmų mėnesių su Adomu lankyti baseiną, nebijoti prekybos centrų, daug svečiuotis, atostogauti užsienyje... Aš planavau DAUG KELIAUTI SU VAIKU ir "išnaudoti kiekvieną (motinystės) atostogų dieną". Iš tiesų, tai nei vieno iš planų neįgyvendinau. Gimus vaikui tiesiog supratau, kad prekybos centrai tikrai ne pati geriausia vieta kūdikiui, be to, apsipirkti internetu ar vienam iš tėvų kur kas patogiau ir greičiau. Kiek kartų buvome pietauti kavinėje galiu suskaičiuoti ant rankos pirštų. Apie baseiną jau nekalbu... Gimus Adomui mums norėjosi tik poilsio ir ramybės, pasisaugoti nepageidaujamų virusų, "neiškristi" iš rutinos, kuri kartas nuo karto vis nusistovėdavo, galiausiai, keliauti kažkur vienai (pvz. į baseiną) su kūdikiu nebe atrodė taip paprasta pradedant vien išsiruošimu iš namų. Mes nebuvome visus metus užsidarę namuose ir kūdikis tikrai nėra kliūtis kur nors keliauti, bet kiekvieną išvyką iki šiol apgalvojame ir iš anksto planuojame, pasveriame, kas mums suteiks daugiau džiaugsmo ir komforto, ar verkiantis kūdikis kavinėje ar rami vakarienė parke ant žolės, ar įtampa dėl atostogų užsienyje, ar laisvos rankos poilsiaujant pas senelius prie jūros...

5) Taip pat aš planavau PALANKYNAS. Maniau, kad pirmas mėnuo bus patiems artimiausiems, o vėliau plačiai praversim duris. Gimus Adomui apsiribojom tik pačiais artimiausiais, kurie nuoširdžiai siūlė pagalbą. Pirmus tris mėnesius daugiau nepriėmėme nei vieno lankytojo, nes Adomas iš tiesų daug verkė, todėl svečiai mums mažiausiai rūpėjo.

6) Jau minėjau, kad laukdama Adomo daug skaičiau įvairios literatūros ir šventai tikėjau, kad vaikai auga PAGAL VADOVĖLIUS. Taigi Adomą planavau auginti taip, kaip parašyta knygose. Šį mano planą Adomas sugriovė labai greitai ir ne vieną kartą, kai dviejų mėnesių dar negriebė barškučio, kai penktą mėnesį priaugo 195 g., o ne 700 g., kaip rašoma lentelėse, o devynių mėnesių dar pats nesugebėjo apsirengti (beje, nesugeba to iki šiol).

7) Dar vienas mano planas, kuris, beje, nebuvo toks tvirtas ir pastovus, tai ČIULPTUKAS. Trumpai istorija buvo tokia, kad pirmąjį čiulptuką Adomui nupirkau jau trečią nėštumo mėnesį. Vėliau, pradėjusi daugiau skaityti ir domėtis apie vaikų auginimą, įtikėjau, kad čiulptukas yra tikras blogis, todėl nusprendžiau savo kūdikiui jo nesiūlyti. O viskas buvo taip, kad Adomas iki šiol turi čiulptuką (žinau, jau pats laikas pradėti atpratinimo procesą). Su čiulptuku Adomas susidraugavo apie trečią mėnesį (ne nėštumo, o jau po gimimo :)) ir mums, tėveliams, tai buvo tikras išsigelbėjimas lauke, automobilyje ir panašiose situacijose.

8) Nors tai ne planas, o daugiau įsivaizdavimas, bet DVYNUKAI man iki Adomo gimimo atrodė kažkas tokio romantiško... Šiandien taip nebe atrodo, o kodėl, turbūt, visi tėveliai supranta ir pagal nutylėjimą :) Kabinu medalį visiems dvynukų, trynukų ir daugianukų tėveliams!

Iš tiesų tokių planų buvo daugiau, bet labiausiai įsiminė būtent šie, iš kurių šiandien galime smagiai pasijuokti. Dėl tokių ir panašių nepasiteisinusių planų mūsų šeimoje greitai "prigijo" posakis: "Tėveliai planuoja, o Adomukas juokiasi!" Turbūt, su vaikais suplanuoti neįmanoma nieko, pradedant pačiais vaikais :)

Kviečiame apsilankyti Mamos rašo tinklaraštyje :)